Peržiūrėti šaltinį Teodoras Bitinas


[[Vaizdas:Bitinas.jpg|400px|left]]Teodoras Bitinas gimė 1917 m. rugsėjo 23 d.  Biržų apskrityje, Joniškėlio  dvare, darbininkų šeimoje.
Tėvas- Petras Bitinas buvo vedęs Oną Brazauskaitę, kuri jauna 1921 metais mirė, kai Teodorui buvo 4 metai, o broliui Felicijonui 3 metai. 1922 metais P. Bitinas vedė Konstanciją Matusevičiūtę ir susilaukė dar dviejų sūnų - Vytauto ir Henriko. 
1929 m. T. Bitinas baigė Joniškėlio V.Kudirkos pradžios mokyklą, 1929-1930 metais mokėsi Panevėžio gimnazijoje, o 1930 m. tėvams persikėlus gyventi į Kauną, mokslą tęsė 3-oje Kauno progimnazijoje Šančiuose. 1934 metais įstojo mokytis į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą, mokėsi elektrotechnikos skyriuje, o 1939 m. jam buvo suteiktas elektrotechnikos inžinieriaus vardas. Toliau pradėjo dirbti Kauno telefono-telegrafo dirbtuvėse techniku.
1940 metais pašaukiamas atlikti karinės tarnybos į priešlėktuvinės gynybos rinktinę  ir tais pačiais metais, kaip nerikiuotės tarnybos karys demobilizuojamas.
1940 m. T. Bitinas pradeda dirbti Ukmergės elektrinės techniniu vedėju.
1941 m. birželio mėn. prasidėjo  karas, Lietuva buvo okupuota vokiečių kariuomenės. Tais metais Lietuvos teritorija buvo padalinta į atskirus energetikos rajonus.
Ukmergės rajonui priklausė: Ukmergės, Anykščių, Utenos ir Zarasų elektrinės. Karo metais Teodoras  užėmė Ukmergės rajono elektrinių vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Jo nepaprasto darbštumo dėka veikė visos keturios elektrinės.

Pasibaigus karui T. Bitinas skiriamas Ukmergės rajono elektrinių valdytoju. Tuo metu jam teko vadovauti Ukmergės, Anykščių, Zarasų, Dusetų, Utenos elektrinių ir elektros tinklų atstatymui.
1945 m. jis neišvengė tremtinio likimo: buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietoje- Komijos ATSR Vorkutlage nuo 1945 m. balandžio 15 d. iki 1947 m. kovo 22 d.
 
1947 m. T. Bitinas paskiriamas Utenos tarprajoninių elektromechaninių dirbtuvių vyriausiuoju inžinieriumi.
Prasidėjo įtemptas ir atsakingas energetiko- statybininko darbas, kuris trūko ištisus 30 metų.
Po karo Lietuvos energetinis ūkis buvo labai silpnas. Elektrinės buvo sugriautos, įrengimai išvežti į Vokietiją. Pirmiausia reikėjo atstatyti buvusias dyzelines elektrines ir mažas hidroelektrines, bei elektros perdavimo linijas. Į tai ir buvo sutelktos visos Anykščių energetikų jėgos. Nuo 1948 m. iki 1964 m. 24- iuose Lietuvos rajonuose Anykščių statybos- montavimo valdyba, vadovaujama Teodoro Bitino atstatė, rekonstravo ir pastatė 50 naujų elektrinių, iš jų 19 hidroelektrinių, dideliais tempais elektrifikuotas žemės ūkis. 1964 metais už nuopelnus vykdant ir užbaigus pirmąjį Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo etapą Teodorui Bitinui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas.
1967 m. T.Bitinas  buvo renkamas Anykščių rajono deputatu. Už ilgametį ir sąžiningą darbą energetikoje jis buvo apdovanotas Garbės ženklo ordinu, įv. Žinybų medaliais bei Energetikos ministerijos garbės raštais.
Už aktyvią visuomeninę veiklą jam buvo suteikti Lietuvos meno saviveiklos žymūno, energetikos ir elektrifikacijos žymūno , civilinės gynybos žymūno ženklai, bei ženklas „ Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą.
 
Žmona Julija Pečiukaitytė Bitinienė, Anykščių vidurinės mokyklos mokytoja, sūnus Alvydas- inžinierius, tėvo Teodoro darbų tesėjas,  dukra Vita- anglų kalbos dėstytoja, dukra Violeta -inžinierė ekonomistė.
T. Bitinas buvo aktyvus filatelistas ir bitininkas, mėgo turistines keliones. 
Mirė  1977 m. liepos 6 d. Palaidotas Anykščių kapinėse.	Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje, bei UAB „ Anykščių energetinė statyba“ muziejuje Anykščiuose jam atidengtos atminimo lentos.

Parenge Alvydas Bitinas


TEODORUI  BITINUI
100

Teodoras Bitinas gimė 1917 m. rugsėjo 23 dieną Biržų apskr. Joniškėlyje darbininkų šeimoje. Mama Onutė (Brazauskaitė) mirė anksti, palikdama du mažamečius vaikus: Teodorui tebuvo tik ketveri, o broliukui Felicijonui - treji metukai. Vienišam tėvui Petrui buvo sunku auginti du mažamečius, tad po metų vedė Konstanciją Matusevičiūtę. Neužilgo šeimoje augo jau keturiese: su broliukais – Vytautu ir Henriku.

Teodoras Bitinas būdamas dvylikos metų baigė Joniškėlio Vinco Kudirkos pradžios mokyklą ir tais pačiais 1929 metais pradėjo mokytis Panevėžio gimnazijoje. Tėvams 1930 metais persikėlus į Kauną, Teodoras tęsė mokslus Kauno 3-e gimnazijoje Šančiuose. Nuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų buvo siekiama elektrifikuoti krašto ūkį, pajungiant vėjo ir vandens energiją. Septyniolikametis Teodoras, baigęs gimnaziją, tvirtai apsisprendė tapti energetikos specialistu ir padėti Lietuvai kurti ir plėsti šią sritį. Tad jo mokslų kalve 1934 metais tapo Kauno aukštesnioji technikos mokykla. Po penkių metų mokymosi jos Elektrotechnikos skyriuje, 1939 metais T.Bitinas gavo inžinieriaus elektrotechniko diplomą. Jaunas diplomuotas inžinierius pradėjo dirbti Kauno telefono-telegrafo stoties techniku. Neilgai trukus, 1940 metais buvo pašauktas tarnauti kariuomenėje. Kelis mėnesius pratarnavęs priešlėktuvinės gynybos dalinyje buvo demobilizuotas, kaip ne rikiuotės karys. Po demobilizacijos T.Bitinas išvyksta į Ukmergę ir pradeda dirbti Ukmergės elektrinės techniniu vedėju.
 
Vokiečių okupacijos metais Lietuvos teritorija buvo padalinta į atskirus energetikos rajonus. Ukmergės rajonui buvo priskirtos Ukmergės, Anykščių, Utenos ir Zarasų elektrinės. Teodoras Bitinas buvo paskirtas Ukmergės rajono elektrinių vyriausiuoju inžinieriumi. Nors frontas buvo pasitraukęs reikėjo užtikrinti visų elektrinių sklandų darbą. Dėka T.Bitino organizuotumo ir nepaprasto darbštumo visos rajono keturios elektrinės dirbo nepertraukiamai.
 
Po karo T.Bitinas buvo paskirtas Ukmergės rajono elektrinių valdytoju. Elektrinės ir elektros tinklai karo audrų buvo sugriauti, elektrinių įrengimai išvežti į Vokietiją. Tuo metu jam teko per labai trumpą laiką atstatyti karo metu sugriautus elektros linijų tinklus ir elektrines. Pirmiausiai reikėjo atstatyti buvusias dyzelines elektrines, mažas hidroelektrines bei elektros perdavimo linijas.

Deja, antrosios rusų okupacijos metu T.Bitinas neišvengė kalinio dalies. 1945 m. „liaudies gynėjams” ir saugumiečiams per klaidą supainiojus pavardes, buvo neteisėtai suimtas ir nuteistas. Iškalėjęs du metus Vorkutos lageriuose, buvo išteisintas ir 1947 m. kovą grįžo į Lietuvą.

Grįžęs Tėvynėn T.Bitinas vėl aktyviai įsijungia į Lietuvos elektrifikavimo darbus. 1947 m.  paskiriamas Utenos tarprajoninių elektros tinklų mechaninių dirbtuvių vyriausiuoju inžinieriumi.
 
T.Bitinas 1951 m. pradeda aktyvią gamybinę veiklą statybos – elektromontavimo darbuose. Tais pačiais metais paskiriamas Vilniaus srities statybos – elektromontažo kontoros vyriausiuoju inžinieriumi. Po dviejų metų paskiriamas Anykščių tarprajoninės statybos – elektromontažo kontoros vyriausiuoju inžinieriumi. 1956 m. T.Bitinas jau Anykščių tarprajoninės statybos elektromontažo kontoros viršininkas 
(kontoros pavadinimai buvo keičiami: 1958 m. – Anykščių statybos – montavimo aikštelė, 1959 m. - Anykščių statybos – montavimo valdyba, 1968 m. – Anykščių specializuota kilnojama mechanizuota kolona, 1976 m. - Anykščių mechanizuota kolona). Jam vadovaujant buvo sukurta stipri ir ilgiausiai regione veikianti energetikos statybos įmonė, kuri statybos montavimo darbus vykdė beveik pusėje Lietuvos rajonų. 
Detaliau apžvelgus jo gamybinę veiklą, negalima nepaminėti jo vadovaujamos įmonės statytų objektų ir darbų apimčių.

Iki 1950 m. atstatytos Lentvario, Pastrėvio, Druskininkų hidroelektrinės. Pradėtos statyti naujos hidroelektrinės Eišiškėse, Varėnoje, Kapčiamiestyje. Obeliuose, Biržuose, Dūkšte, Šalčininkuose, Dauguose, Švenčionėliuose, Ignalinoje, Švenčionyse, Rokiškyje, Telšiuose. Kaišiadoryse sumontuotos dyzelinės elektrinės. Baigti Anykščių užtvankos atstatomieji darbai. Atstatytos Obelių, Molėtų, Vyžuonų, Užpalių, Utenos dyzelinės elektrinės. Debeikių miestelis gauna elektrą sumontavus ant vidaus degimo variklio 15 kW galingumo generatorių ir nutiesus vartotojams ant medinių atramų 3 km elektros liniją. Atliekami darbai Anykščių, Utenos, Zarasų, Švenčionių ir kitose elektrinėse.	Nutiesta beveik 210 km elektros perdavimo linijų, atstatyta ir paleista 12 dyzelinių elektrinių. Tęsiama nuosavos gamybinės bazės statyba Anykščiuose.

Iki 1955 m. Ankščių montuotojai jau nutiesė 4,5 tūkst. km žemos ir 3 tūkst. km aukštos įtampos elektros linijų, sumontavo 114 transformatorinių pastočių. 	Anykščių „montaže“ tuo metu jau dirbo virš 600 darbuotojų.

1956-1961 m. Anykštėnai jau buvo pajėgūs statyti ir stambius energetikos objektus. Taigi, šiuo laikotarpiu Anykščių kolonos („montažo“) darbuotojai Lietuvai pastatė: Baltosios Ančios (1956 m.), Kapčiamiesčio (1956 m.), Varėnos (1956 m.), Aukštadvario (1959 m.), Padysnio (1959 m.), Antalieptės (1960 m.), Bagdanonių (1960 m.), Gondingos (1961 m.) hidroelektrines. Rekonstruojama Baltosios Ančios hidroelektrinė. Intensyviai vykdomi žemės ūkio įmonių ir kaimo elektrifikavimo darbai. Statomi nuosavi gyvenamieji namai aukštos kvalifikacijos darbuotojams aprūpinti.
 
Kolonos kolektyvas, pasistatęs savo jėgomis, 1959 m. pabaigoje persikėlė į naujas gamybines patalpas Stoties gatvėje. 
Iki 1964 m. Anykščių mechanizuota kolona rekonstravo, atliko kapitalinį remontą, pastatė 50 elektrinių, iš jų 19 hidroelektrinių, keturias galingas vandens siurblines, tarp jų ir Kavarsko vandens kėlimo stotį, nutiesė beveik 9 tūkst. km elektros linijų 24 Lietuvos rajonuose. 1965-1967 m. talkino Baltarusijos Vitebsko sričiai elektrifikuojant srities kaimus.

Anykščių mechanizuota kolona ne tik statė montavo transformatorines pastotes, tiesė aukštos ir žemos įtampos elektros tinklus, statė hidrotechninius objektus, bet ir statė kitus įvairios paskirties gamybinius-buitinius, sveikatinimo, kultūros objektus, būtent, gamybines bazes su administraciniais pastatais, poilsio namus bei bazes, civilinės saugos sudėtingas slėptuves, kino teatrus, valgyklas, įvairiausių tipų (daugiausiai elektrodines) katilines, požeminius tinklus (ne kabelius), daugybę gyvenamųjų namų.

Lietuvai pradėjus kurti regioninius pramoninius centrus ir vystyti chemijos pramonę, T.Bitino vadovaujamas kolektyvas pastatė chemijos pramonės įmonėms galingas vandens siurblines Alytuje, Jonavoje, Kavarsko vandens pakėlimo stotį Kėdainių chemijos kombinatui.
Anykščių kolonos dirbantieji sėkmingai užbaigia Lietuvos elektrifikavimo (labai įtempto ir našaus) pirmo etapo užduotis.

Už nuopelnus vykdant Lietuvos elektrifikavimą T.Bitinui buvo suteiktas Nusipelnusio statybininko garbės vardas. Garbingą statybininko vardą gavo kolonos darbų vykdytojas Bronius Navaglauskas ir stalius Povilas Nečiūnas. Vyriausybinius apdovanojimus gavo daugelis kolonos darbuotojų.

Anykščių kolonos kolektyvas, pažymėdamas 1966 m. įmonės 20-ies metų sukaktį, didžiavosi darbštaus kolektyvo darbo rezultatais. Novatoriškas ir darbštus kolektyvas, vadovaujamas Teodoro Bitino nutiesė (9661 km) beveik 10 tūkst. kilometrų elektros perdavimo linijų, sumontavo 1756 transformatorines pastotes, intensyviai statė ir plėtė energetikos sistemos nuosavas bazės, statė darbuotojams aprūpinti gyvenamuosius namus, poilsio bazes. Buvo pastatyti energetikų poilsio namai Molėtų rajone prie Baltųjų Lakajų. Regiono elektros tinklų dirbantieji įsikūrė anykštėnų pastatytose naujose gamybinėse bazėse Anykščiuose, Ignalinoje, Ukmergėje, Molėtuose, Širvintose.

1976 m. Dubingiuose pradėjo statyti energetikų poilsio bazę (sovietų sąjungos energetikos Šiaurės-Vakarų sistemos slaptą „N“ objektą, kuriame ekstremalių situacijų (karo) metu veiktų sistemos komandinis punktas-slėptuvė). Šioje bazėje buvo pastatyti keli 2-3 aukštų korpusai poilsiautojams, administracinis korpusas, valgykla, kino teatras, elektrodinė katilinė, siurblinės, valymo įrenginiai, sporto aikštelės, bazės aptarnavimo darbuotojams - keturi dvejų aukštų gyvenamieji namai. Deja, šio sudėtingo ir unikalaus objekto Teodorui Bitinui užbaigti neteko.
 
Vilniuje Tverečiaus ir Lentupio gatvių kvartale pastatytas naujos serijos eksperimentinių gyvenamųjų namų kompleksas, kur pirmą kartą Lietuvoje gyvenamųjų namų statyboje buvo taikytas 7,2 m. (6,3 m.) „statybinis žingsnis“, t.y., perdenginių ilgis 7,2 m. Pastatyti gyvenamieji namai Molėtuose, Utenoje, Švenčionyse. Anykščių Ramybės ir Biliūno gatvėse pastatyti du 50-ties butų gyvenamieji namai.

Peržvelgus Teodoro Bitino gamybinę veiklą abiejų okupacijų metu, sunkiuoju pokariu ir „brandaus socializmo“ laikotarpiu, apie T.Bitiną, kaip asmenybę, galima daug pasakyti. Pirmiausia - visur ir visada jį, kaip inžinierių, domino naujovės, su užsidegimu skatino diegti ir diegė gamyboje naujus, neišbandytus technikos pasiekimus, imdavosi statyti techniniu požiūriu gana sudėtingus objektus, kuriuos statyti atsisakydavo didelę patirtį ir specialius statybinius įrengimus turinčios statybinės organizacijos. Pavyzdžiui, drąsiai ėmėsi Alytaus siurblinės statybos, kuri buvo statoma labai drėgname plaukiančiame grunte. Neturint giluminių-adatinių siurblių bei specialios technikos, gruntas buvo kasamas kesono būdu. Kasimo būdas kesonu tuo metu Lietuvos statybose retai kur buvo taikomas.

Taigi, Teodorą Bitiną mes pažinoję, prisimename ir šiandieną Jį mename: Teodoras Bitinas - reiklus vadovas, mokytojas, globėjas, Teodoras Bitinas – talentingas gamybos organizatorius, Teodoras Bitinas - aktyvus visuomenininkas, Teodoras Bitinas – diplomatas,  Teodoras Bitinas - Tėvas.

Man Teodoras Bitinas – „kietos rankos“ vadovas, žinojęs vadovaujamos įmonės visas kerteles. Kaip lankstus diplomatas ir turintis tvirtą patriotišką poziciją, net ir su to meto represinės santvarkos valdininkais, atminty pasiliko nuo tada, kai apie 1975 m. kartu vykome į Vilnių. Atvirai nuoširdžiai kalbėjomės apie gyvenimą. Jis, pravažiuojant Kavarską, man ir sako, - „matai, Antanai, šitą kryžių? Man valdžia liepė jį nugriauti. Matai, ir kryžius stovi, ir Bitinas yra”.

O priešistorija tokia. T.Bitinui statant (1963 m.) Kavarsko vandens kėlimo stotį, vietinė sovietinė valdžia liepė nugriauti Kavarsko kryžių. Aukščiausias Lietuvoje 20 m. gelžbetoninis kryžius, statytas parapijiečių lėšomis 1936 m., ir ant Šventosios kranto Trys Kryžiai, liko stovėti iki šiol. Tokių kaip Teodoras Bitinas dėka Lietuvoje liko nesugriautų, nesunaikintų Lietuvai brangių paminklų, menančių Lietuvos istoriją: lietuvių tautos padėkos, atminimo paminklų žuvusiems kovose už Lietuvos nepriklausomybę Giedraičiuose, Latvijos pakraštyje Červonėje, Didžiajam Vytautui Perlojoje, kunigaikščiui Gediminui Veliuonoje.

Vytis Šlekys, beveik dešimt metų pradirbęs Anykščių montavimo valdyboje, dirbdamas Vilniaus mechanizuotos kolonos viršininku prisimena: „Savo darbe daug ką stengiausi daryti taip, kaip buvo daroma Anykščiuose, daryti taip, kaip darė Teodoras Bitinas, norėjau būti panašus į jį bendraudamas su kolektyvu ir vadovybe. Esu dėkingas Anykščių SKMK žmonėms, kurie man turėjo labai daug įtakos ir padėjo susiformuoti kaip žmogui ir kaip inžinieriui“.

T.Bitino vadovaujamoje įmonėje tarybiniais metais gaudavo darbą politiniai kaliniai, tremtiniai ir net skrebai (liaudies gynėjai). Kontoroje normuotoju dirbo Ignas Jasiūnas – prezidento A.Smetonos adjutantas, 1940 m. Justo Paleckio adjutantas, Šaulių sąjungos aukšto rango pareigūnas, majoras, politinis kalinys. Kadrų skyriaus viršininkas ..Pustelnikovas -„liaudies gynėjas“, skrebas - susekęs, išdavęs kelis Lietuvos partizanų būrius Anykščių apylinkėse, dalyvavęs partizanų žudynėse. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, vengdamas pasmerkimo ir atsakomybės, pabėgo į Rusiją.

Daug tremtinių, politinių kalinių priglaudė T.Bitinas įdarbindamas juos, tokiu būdu sudarydamas jiems galimybę, sugrįžus iš tremties ar lagerio, prisiregistruoti ir gyventi Lietuvoje. Grįžusioms šeimoms skirdavo butus ar, pradžiai, bendrabutį.

T.Bitinas buvo aktyvus visuomenininkas. Anykščių „montažas“ 1956 m. jau turėjo dūdų orkestrą, dramos ratelį, saviveiklinį vyrų chorą ir, be abejo, agitbrigadą. T.Bitinas turėjo gražų balsą, dainavo savo įmonės vyrų chore ir rajono saviveiklininkų chore.


T.Bitino veiklą deramai vertino ir sovietinė valdžia. Jis buvo renkamas deputatu. Jam suteiktas Nusipelniusio statybininko garbės vardas. Apdovanotas Garbės ženklo ordinu, medaliu „Už šaunų darbą“, jubiliejiniu ženklu „Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“, jubiliejiniais medaliais, suteikti Energetikos ir elektrifikacijos, Civilinės gynybos žymūno, Lietuvos meno saviveiklos žymūno vardai. 
T.Bitinas nesulaukęs šešiasdešimties netikėtai mirė 1977 m. liepos 6 dieną.
 
Šeima neteko rūpestingo tėvo, senelio. Lietuvos energetikai neteko talentingo vadovo, sumanaus organizatoriaus. 
Netekome jautrios širdies Žmogaus. Teodorą Bitiną tą saulėtą liepos dieną Anykščiuose į amžino poilsio vietą lydėjo gausi žmonių minia.
 
Lietuvos energetikai neužmiršo T.Bitino nuopelnų Lietuvai. Jam 2007 metais Lietuvos energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje buvo atidengta atminimo lenta. T.Bitino gyvenimas ir veikla pristatyta energetikos veteranų išleistame leidinyje „Lietuvos energetika“. Anykščiuose bendrovės „Anykščių energetinė statyba” įsteigtame muziejuje pastoviai veikia T.Bitinui skirta ekspozicija.

[[Vaizdas:BitinasA.jpg|300px|left]] Po T.Bitino mirties 1977 m. Anykščių mechanizuotos kolonos (Anykščių SKMK) viršininku paskirtas jo sūnus Alvydas Bitinas. Jis tuo metu dirbo Energetikos statybos treste Vilniuje. Tresto valdytojas Simonas Šimkūnas pasiūlė Alvydui tęsti tėvo pradėtus darbus. Alvydas Anykščių mechanizuotoje kolonoje – UAB „Anykščių energetinė statyba“ dirbo ir jai vadovavo beveik 40 metų. 
Alvydo Bitino vadovaujama bendrovė 2000 m. tapo tikruoju Nacionalinės elektros energetikos asociacijos nariu.

Už nuopelnus Lietuvos energetikai Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas A.Bitiną apdovanojo Lietuvos energetikų garbės ženklu, Lietuvos elektros energetikos asociacija – padėkos raštu ir kitais žinybiniais, valstybės institucijų garbės bei padėkos raštais.
Alvydas Bitinas, būdamas didelės statybinės įmonės vadovu, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Jis Nacionalinės elektros energetikos asociacijos valdybos narys, energetikos objektų statytojų klubo narys, Anykščių kultūros ir iniciatyvų mecenatas, Pasaulio anykštėnų bendrijos idėjų rėmėjas, Anykščių rajono Garbės pilietis.

A.Bitino didelis nuopelnas tame, kad jis bendrovės “Anykščių energetinė statyba” patalpose nuo 1983 m. pradėjo kurti energetikos istorijos muziejų – vieną iš panašių trijų muziejų Lietuvoje. Muziejuje sukauptos Anykščių krašto elektrifikavimo ir energetikos sistemos kūrimosi ir formavimosi istorijos žinios. Svarbiausia – čia, muziejuje, daug vietos skirta Teodorui Bitinui. Su didžiule pagarba ir meile pagerbtas tėvo, vadovo Teodoro Bitino, vadovavusio šiai įmonei 1947-1977 metais, atminimas.

Lietuvos energetikai veteranai taria Jums, Alvydai, AČIU, už taip nuoširdžiai įamžintą Teodoro Bitino atminimą.
	
Atsitiktinumas ?.    Kažkieno valia?.    Sutapimas? ...., bet tai labai prasmingas sutapimas.

Alvydo šeimoje tais pačiais metais, kai mirė tėvas Teodoras Bitinas, gimė antras sūnus. Pagerbdami senelio atminimą, tėvai jam davė Teodoro vardą.

Alvydas, po 36 metų vadovavimo įmonei, kalbino sūnų Teodorą tęsti senelio Teodoro pradėtus darbus. Nelengva buvo jaunajam Teodorui apsispręsti ir grįžti į tėvo gintuosius Anykįčius. 2014 m. Teodoras su šeima iš Vilniaus persikėlė gyventi į Anykščius, įsidarbino bendrovėje „Anykščių energetinė statyba“.

[[Vaizdas:BitinaiTA.jpg|300px|left]]2015 m. Alvydas Bitinas bendrovės „Anykščių energetinė statyba“ vadovavimą perdavė sūnui Teodorui Bitinui – Teodoro Bitino anūkui.
Retai pasitaiko kartų gamybinio tęstinumo atvejai anksčiau ir dabar Lietuvoje. Bendrovė „Anykščių energetinė statyba“ Anykščių rajono ir Lietuvos energetikos sistemos mastu jau tapo kartų tęstinumo paveldas.

Simboliška ir giliai prasminga, kad jaunas UAB “Anykščių energetinė statyba” generalinis direktorius Teodoras Bitinas (anūkas) 2016 m. pelnė Anykščių krašto „Verslo žiburių“ apdovanojimą nominacijoje  „Už sėkmingą verslo tęstinumą iš kartos į kartą“. Įteikdama apdovanojimą anykštietė – rajono tarybos narė, ilgametė vartotojų kooperatyvo vadovė Rita Kripaitienė pastebėjo: „Mano karta užaugo, subrendo, perkopė gyvenimo vasarą, atsigręžė į rudenį, o „Anykščių energetinei statybai“, kaip vadovavo, taip ir tebevadovauja Bitinas“.

Sūnus ir anūkas garbingai tęsia tėvo ir senelio pradėtus darbus. Darbo kolektyve ir šeimoje visomis progomis pagerbia energetinės statybos veterano, tėvo ir senelio šviesų atminimą. Alvydas Bitinas turi daug sumanymų, kaip toliau plėtoti Teodoro Bitino atminimo įamžinimą.

Apmaudu, kad nei Elektros energetikos asociacija, nei Energetikos objektų statytojų klubas (mes veteranai) tinkamai nepasiruošė, nepaminėjo iškilaus Lietuvos energetikos objektų statytojo Teodoro Bitino 100 metų jubiliejaus.
Iškilaus Lietuvos energetikos objektų statytojo Teodoro Bitino, visą savo prasmingą gyvenimą atidavusio Lietuvos elektrifikavimui, atminimas turėjo būti deramai įamžintas tiek Respublikos, tiek Anykščių rajono mastu.
Dar nevėlu ir reikėtų suskubti įamžinti Teodoro Bitino vardą.  Galima būtų jo vardu pavadinti pastatytą objektą, gatvę, įrengti Atminimo lentą  ant namo Anykščiuose, kur gyveno T.Bitinas.

Galima mąstyti apie Teodoro Bitino vardo fondo įsteigimą. Mes, Energetikos objektų statytojų klubo veteranai, turėtume atsakingiau, aktyviau rūpintis Teodoro Bitino atminimo įamžinimu. 

Mielas Teodorai Bitinai, Jūsų Šviesi Atmintis amžinai pasiliks mūsų širdyse.

Energetikos objektų statytojai veteranai, Energetikos objektų statytojų klubo nariai.

Kaunas,   2017 m. gruodžio 21 d.
							
Antanas Žilėnas