Vytautas Puodžiūnas

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
PuodziunasV.png
Mes statome perdaug sienų ir nepakankamai tiltų.

Izaokas Niutonas


Vytautas Puodžiūnas apie save:

Gimiau gražiausiame Lietuvos kampelyje – Anykščiuose – anykštėno Antano ir niūroniškės Rozalijos Sližytės, rašytojo Antano Biliūno kaimynės, darbščioje žemdirbių vidutiniokų šeimoje 1933 m. spalio 7 d. Buvau pagrandukas, visų lepinamas septintas vaikelis. Anksti išmokęs vaikščioti ir kalbėti (sesės pasakojo) ir skaityti (pats prisimenu), sėkmingai (su medaliu) baigiau ketvirtą vidurinę mokyklą, kadangi šeima migravo slapstydamasi nuo „baltųjų meškų“.

Į puikiausią pasaulyje Kauno politechnikos institutą 1953 m. buvau priimtas be stojamųjų egzaminų. Norėjau stoti į radiotechniką, bet mandatinėje komisijoje suabejojo mano patikimumu šiai specialybei. Kai profesorius K. Baršauskas pasiūlė į „pramonininkus“ – džiugiai sutikau. Nuo pat pirmųjų studijų dienų pasijutome esą „tikri elektrikai“. Studijų metai paliko nuostabius prisiminimus apie dėstytojus, darbą rudeninių talkų metu žemės ūkyje, praktiką įvairiuose miestuose. Neišdyla iš atminties termodinamikos dėstytojo Garbaravičiaus paskaitos be jokių konspektų, kada tiksliai pakartodavo buvusios paskaitos paskutinį sakinį ir tęsdavo toliau. Arba hidrodinamikos dėstytojas M. Lasinskas, Energetikos muziejuje pasakojęs apie savo darbą hidrotechnikos srityje prieškario metais, vienintelis peikęs savo specialybę. Apie visų studentų gerbiamą ir daug studentus užtarusį dekaną J. Matulionį, kaligrafiškomis formulėmis garsėjusį J. Zdanį, nėra ko nei kalbėti. Dėstytojai įkvėpė mums, darbštiems pokario sunkumų, įvairių baimių „išlepintiems“ ir žinių trokštantiems jaunuoliams, norą siekti profesijos paslapčių, mylėti ir didžiuotis savąja – elektriko – profesija. Negaliu pamiršti ir to, kad Naujųjų Metų sutikimo vakarėlyje su panele (būsimąja žmona) buvome apdovanoti gražiausios poros prizu. Kūrybinio jaunojo inžinieriaus darbo metu, kartu su Irute, sukūrėme Vytautą ir Eligiją, pastatėme namą (sode), pasodinome daug medžių (sode). Sulaukėme ir būrio proanūkių.

Inžinieriaus darbą pagal paskyrimą 1958 m. pradėjau Baltijos laivų statykloje meistru, vėliau tapau elektros laboratorijos viršininku. Laboratorija aptarnavo visos statyklos elektros ūkį. Laivų statykloje dirbau ketverius metus. Tolesnis darbas susirišo su energetika – tapau Klaipėdos valstybinės rajoninės elektrinės elektros cecho viršininku. Tose pačiose pareigose, tik įvairiai pervadintose, sulaukiau ir „užtarnauto poilsio“ 2002 m. Malonu prisiminti, kad mano vadovaujamas kolektyvas gerai vykdė jam patikėtas užduotis – patikimai ir saugiai aprūpinti elektros energija įmonę, dalį miesto. Kartu su elektros laboratorijos viršininku, buvusiu tremtiniu, inžinieriumi elektriku V. Maneikiu radikaliai sulietuvinome cecho veiklą – pakeitėme dokumentaciją, kalbą ir t.t. Be tiesioginio darbo įmonėje, susikūrus Klaipėdoje KPI filialui, trejetą metų skaičiau elektrotechninių disciplinų kursą statybininkams. Profesinio mokymo įstaigose kursantams dėsčiau elektros ir priešgaisrinę saugą. Esu publikavęs straipsnių gamybinėmis temomis žurnale „Energetika“ (Maskva) ir kt. spaudoje. Artėjant elektrinės 75-erių metų jubiliejui (2004 m.), būnant laisvu piliečiu, įmonės vadovybė pasiūlė parašyti tam skirtą leidinį – įmonės istoriją. Bendradarbių ir kitų asmenų atsiliepimai labai palankūs autoriui. Norėdamas palengvinti Homo sapiens rūšies skirtingų lyčių individams bendravimą ir susikalbėjimą, paruošiau ir išleidau dvikalbį, didelės apimties (net 46 psl.) „Vyrų ir moterų kalbos žodynėlį“. Atsiliepimai – kuo puikiausi. Jau senokai būnant laisvam nuo bet kokių skambučių, labai dažnai sapnuoju ir mokslo metus institute, ir ilgametį darbą elektrinėje. Matomai, visa tai nebuvo katorga, o malonus profesijos ir darbo sutapimas. Turbūt tam turėjo įtakos darbinga atmosfera institute, puikus mikroklimatas darbovietėje, darna šeimoje. Dar ir dabar labai dažnai esu kviečiamas į renginius įmonėje ir įvairius kitokius energetikų susibėgimus kitur, pasveikinamas prieš kiekvienus Naujuosius Metus.

Kiekvienas pavasarinis ir rudeninis miškas nepabėga nuo mano vizito – tenka susirinkti visa tai, kas man priklauso. Per visą darbine veiklą esu apdovanotas įvairių institucijų skirtingo svorio garbės, padėkos raštais, buvo suteiktas Geriausio įmonės inžinieriaus garbės vardas. Ne kartą teko kaboti ir „lentoje“.

Mielieji kolegos energetikai, šiandien aš noriu Jums padovanoti saulę, kad debesėliai neužtemdytų dienų, šiandien aš noriu Jums padovanoti juoką, kad visad būtų linksma, gera ir jauku.


Inžinierius elektrikas Vytautas Puodžiūnas