Vytautas Paznanskis

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paznanskis.jpg
VYTAUTAS POZNANSKIS gimė 1930 metais vasario 9 d. Zarasų rajone Politiškių kaime mokytojo šeimoje. Tėvams persikėlus į Panevėžį, mokėsi Panevėžio pradinėje mokykloje, vėliau – Šeduvos vidurinėje mokykloje ir Panevėžio 1-oje vidurinėje mokykloje (dabar- J.Balčikonio gimnazija).

1950 – 1955 metais studijavo Kauno politechnikos institute, kur įgijo hidrotechninės statybos inžinieriaus specialybę. 1955 m. pradėjo dirbti Kauno statybos-montavimo valdyboje meistru, vėliau – darbų vykdytoju. Savo žinias pritaikė mažo galingumo Lietuvos hidroelektrinių statybose. Jis vadovavo Biržuvėnų HE prie Virvytės upės statybai . Po to jis atvyko į Panevėžį ir įsidarbino Panevėžio statybos-montavimo valdyboje ir buvo paskirtas darbų vykdytoju į Motiejūnų HE statybą prie Širvintos upės. Statybą baigė 1959 m. būdamas vyresniuoju darbų vykdytoju. Šios dvi hidroelektrinės dirba iki šiol. Nuo 1959 m. iki 1962 metų dirbo vyresniuoju darbų vykdytoju tiesiant 10 kV linijas Panevėžio statybos-montavimo valdybos aptarnaujamoje zonoje, kurią sudarė apytikriai 6- 8 rajonai.

1957 metais sukūrė šeimą. Žmona Marytė Mačytė dirbo provizore. Poznanskiai išaugino tris vaikus: sūnus Vaidotą, kelių inžinierių, ir Vytautą, žirginio sporto trenerį, bei dukrą Gintarę – ekonomistę. Šiuo metu Poznanskių šeima turtinga penkiais anūkais ir dviem proanūkiais. Jiems senelis pasakoja, kaip prieš 60 metų Poznanskiai „medaus mėnesį“ praleido prie Širvintos užtvankos, kur jaunamartei teko pamatyti kurtinių tuoktuves. Taigi romantikos netrūko ir vykdant didelius Lietuvos elektrifikavimo darbus. 1962 metais V. Poznanskis buvo paskirtas naujai steigiamos Energetikos statybos valdybos tresto Klaipėdos statybos montavimo valdybos viršininku. Sukūręs pajėgų kolektyvą, vykdė Žemaitijos elektrifikavimo darbus. 1966 m. buvo pervestas į Energetikos statybos trestą Vilniuje valdytojo pavaduotoju ekonomikai . Greta tiesioginio darbo jis nevengė ir visuomeninio: drauge su energetikų profsąjunga bei bendraminčiais plėtė sportinę veiklą Tresto įmonėse, organizavo spartakiadas. 1984 m. kaip patyręs hidroenergetikos statybų specialistas buvo paskirtas Kruonio HAE statybos valdybos viršininku. Čia teko vykdyti didžiulės apimties ir dar nematyto objekto statybos darbus, kurie buvo nauji ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse. Jose išryškėjo V.Poznanskio ,kaip inžinieriaus ir vadovo organizaciniai gabumai, pasirengimo tokiai statybai lygis. Devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuva gyveno istorinio perversmo dvasia, kartu tai buvo didžiulės psichologinės įtampos metai. Mūsų visuomenėje ( gaila, net kai kuriems mokslininkams) iškilo įvairios prieštaringos nuomonės dėl Kruonio HAE reikalingumo mūsų valstybei. Statybos teritorijoje įvyko keli mitingai, kurie sutrukdė vandens keliais atplukdytų svarbių HAE įrenginių iškrovimą. Po mitingų, kuriuose dalyvavo ir studentai, Maskva žymiai sumažino statybos finansavimą, statyba ėmė lėtėti. Tačiau keli tūkstančiai statybininkų tęsė savo darbą, nepasidavė nesuprantančios šios elektrinės reikšmės visuomenės spaudimui. Iki 1994 m. buvo sumontuoti ir pradėjo dirbti trys Kruonio HAE hidroagregatai.

1994 m. V. Poznanskis išėjo į pensiją. Jo darbo biografijoje tik viena sritis – energetika. Jos vystymą, pažangą, vargus ir rezultatus liudija ne tik statistikos duomenys, bet ir gyvi pokario kartos energetikų-statybininkų prisiminimai. Vytautas vykusiai derino darbą ir savo pomėgius. Jaunystėje sportavo, dalyvavo meno saviveikloje. Vėliau pomėgius lėmė ir hidrotechniko specialybė - jis pamėgo žūklę. Kolektyvinių sodų kūrimosi metu sodino vaismedžius, skiepydamas daugino jų rūšis, saugojo sodus nuo kiškių ir stirnų – įsitraukė į medžioklę. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dalyvavo Vytautų klubo veikloje. Šiuo metu jo pomėgiai apsiriboja sodyba Balsių mikrorajone. Sodininkystę papildė bitininkystė. Savo pasiekimais bei žiniomis bitininkystėje dalijasi su proanūkėmis Lukrecija ir Meda. Vytautas Poznanskis apdovanotas įvairių valstybės institucijų garbės ir padėkos raštais, už nuopelnus jam suteiktas nusipelniusio statybininko Garbės vardas.

Parengė Viktoras Merkys