Vaclovas Spudulis

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vaclovas Spudulis ( 1939 – 2015 ) Spudulis.jpg

Vaclovas Spudulis gimė 1939 m. rugsėjo 11d. Šiaulių rajono Medragių kaime ūkininkų šeimoje. 1946 metais pradėjo lankyti Kuršėnų vidurinę mokyklą, kurią baięs 1957 -1962 m. studijavo Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultete pramonės šiluminę energetiką ir su pagirimu įgijo inžinieriaus mechaniko diplomą. Baigęs studijas jaunas specialistas buvo paskirtas dirbti į tuo metu statomą Lietuvos elektrinę. Čia pastoviai augo jo gamybinė patirtis, jam buvo pavedamos vis atsakingesnės pareigos . Pradėjęs katilų cecho meistru greitai buvo paskirtas centralizuoto remonto cecho viršininko pavaduotoju, vėliau šiluminių įrengimų bandymų ir derinimo cecho viršininku, vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju – remonto tarnybos viršininku. Visuose jam patikėtuose baruose dirbo negailėdamas jėgų ir efektyviai panaudodamas savo gerą teorinį pasiruošimą.

1966 m sausio mėn su Kauno politechnikos instituto cheminės technologijos fakulteto absolvente ( irgi turinčia raudoną diplomą ) Gražina Černiauskaite sukūrė šeimą, kuri giliai įleido savo šaknis Elektrėnuose . 1968 metais gimė dukra Eglė, 1973 metais sūnus Kęstutis.

Lietuvos elektrinei pradėjus vykdyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos užsakovo funkcijas, Vaclovui Spuduliui buvo patikėta vadovauti šiam darbų barui, organizuoti statybą, ugdyti eksploatacininkų kolektyvą. Elektrinei tapus savarankiška įmone nuo 1992 metų paskiriamas jos direktorium. Šiame darbe pilnai atsiskleidė jo, kaip aukštos kvalifikacijos specialisto ir gabaus organizatoriaus talentas. Šiandien Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė yra Lietuvos energetikos pasididžiavimas ir tame yra didžiulis Vaclovo Spudulio indėlis. Už gerą darbą jis gavo eilę apdovanojimų, tarp jų – apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Į pensiją Vaclovas Spudulis išėjo 2009 metais, tačiau liko aktyvus Lietuvos energetikų bendrijoje , buvo Lietuvos energetikų senjorų klubo valdybos narys. Gamybinės veiklos pradžioje negausų laisvalaikį skyrė meninei saviveiklai, jo pomėgis buvo smuikas. Vėliau prisidėjo sodininkystė ir bitininkystė. Pagal savo charakterį ir čia jis viską darė įsigilindamas ir kruopščiai, buvo kitiems pavyzdžiu ir autoritetu.