Petras Grėblikas

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Greblikas.jpg

Petras Zigmas Grėblikas gimė Rudaminos miestelyje Lazdijų rajone 1928 m. rugpjūčio 9 d. . Petro Grėbliko tėvas gimęs Anglijoje lietuvių išeivių šeimoje. Jo senelis dirbo anglių kasyklose ir žuvo per griūtį šachtoje, kai Petro tėvas ėjo antrus metus. Senelė su Petro tėvu išvažiavo gyventi į Ameriką. Ten Petro tėvas baigė septynias klases, o prieš pirmąjį pasaulinį karą grįžo į Lietuvą, buvo pašauktas į jau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, dalyvavo mūšiuose su lenkais prie Giedraičių. Į Giedraičius iš Kauno žygiavo pėsčiomis. Motina kilusi iš pasiturinčių ūkininkų šeimos, jaunystėje šeimininkavo pas savo dėdę kunigą-kanauninką Šakių apylinkėse. Ten tėvai susipažino, po kurio laiko vedė ir išvyko gyventi į Rudaminą. Čia pradėjo smulkų verslą ir juo vertėsi iki antrojo pasaulinio karo. Grėblikų šeima buvo gausi, augo šeši vaikai, ir tėvams tokią šeimą buvo sunku išlaikyti. Todėl Grėblikai įsigijo ūkį ir augino gyvulius. Šeimai prasidėjęs karas buvo visa nelaimė. Jau pirmąją karo dieną vokiečiai sudegino namą su visu buvusiu turtu. Šeimai teko keltis gyventi buvusioje avidėje, ten įsirengus gyvenamas patalpas. Daug skausmo šeimai teko išgyventi dėl tremčių į Rusiją. Grėblikų ūkyje buvo rastas partizanų bunkeris, jie buvo įtarti ryšiais su partizanais. Ir vieną dieną į jų kiemą įdundėjo sunkvežimis su saugumiečiais ir milicininkais. Visi namuose buvę šeimos nariai buvo suimti ir, sukrovus į maišus leidžiamus pasiimti daiktus bei maistą, susodinti į sunkvežimį vežti į tremiamųjų surinkimo punktą. Motinai paprašius leisti pasiimti ant sienos kabojusi šv.Marijos paveikslą, saugumo karininkas nukabino jį nuo sienos ir už paveikslo rado J. Paleckio padėkos raštą vyresniajam broliui Juonui už gerą darbą atstatant per karą sugriautą tiltą į Vilijampolę Kaune. Šis rastas raštas išgelbėjo šeimą nuo tremties, nors visos namuose rastos knygos ir žurnalai atvažiavusiųjų nuomone „kvepėjo“ antitarybiškumu, buvo konfiskuoti ir jų išvežti. Nežiūrint patirtų nesėkmių ir pokario sunkumų keturi Grėblikų vaikai baigė aukštąjį mokslą, įgydami inžinierių ir žurnalisto specialybes. Petras 1947 m. baigė Lazdijų gimnaziją ir įstojo į Kauno universitetą (nuo 1950 m. - Kauno politechnikos institutas), pasirinkdamas elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybę. Baigęs studijas 1952 m. pradėjo savo veiklą Lietuvos mokslų akademijos Technikos (vėliau pervadino į Elektrotechnikos) institute mokslinio bendradarbio pareigose. Dirbdamas instituto technikos laboratorijoje daug darbo ir energijos įdėjo ruošiant  Lietuvos elektrifikavimo raidos planus, tyrė mažųjų Lietuvos elektrinių darbo efektyvumą ir teikė pasiūlymus jų darbui pagerinti. Kartu su L. Kaulakiu, J. Linkaičiu ir kitais Lietuvos MA darbuotojais rinko atominės elektriės statybai tinkamą vietą Lietuvoje. Ekspedicijos metu buvo apvažiuotos ir ištyrinėtos visų didžiųjų Lietuvos ežerų pakrantės  bei teritorijos prie Baltijos jūros ir Kūršių marių. Dirbdamas antraeilėse pareigose Lietuvos žemės ūkio projektavimo institute, projektavo skirstomuosius tinklus iš mažų vietinių elektrinių ir rajoninių pastočių ir taip pat ruošė kaimo gyvenviečių bei gamybinių sektorių elektrifikavimo projektus. Kartu su L. Kaulakiu ir kitais bendraautoriais 1961 m.išleido pirmą knygą lietuvių kalba žemės ūkio elektrifikavimo klausimais “Žemės ūkio elektrifikavimas. Mokslinio darbo Lietuvos mokslų akademijoje rezultate paruošė ir 1964 m. KPI apgynė disertaciją “Žemės ūkio elektros tinklų pralaidumo padidinimo tyrimas”. Tai buvo pirmoji pokario Lietuvoje apginta disertacija elektros tinklų ir sistemų klausimais. 1965 m. Lietuvos mokslų akademijos instituto Energetikos ir elektrotechnikos instituto darbuotojų L. Gudelio, M. Lasinsko ir P. Grėbliko paskelbtas darbas „Hidroamuliacijos Lietuvos teritorijoje techninio-ekonominio tikslingumo tyrimai siekiant nustatyti optimalų hidroakukuliacinių elektrinių režimą TSRS Šiaurės vakarų energetinėje sistemoje“ buvo reikšmingas atsirasti Kruonio HAE. Nuo 1966 m. P. Grėblikas pradeda dirbti KPI elektros sistemų katedroje docento pareigose ir kuruoja naujai atsiradusios Elektros tiekimas pramonės įmonėms, miestams ir žemės ūkiui specialybės studijas. Dirbdamas elektros sistemų katedroje šalia pedagoginio - mokslinio darbo daug bendradarbiavo su  Lietuvos pramonės įmonėmis (Jonavos “Azotas“, 'Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, “Rokiškio sūrių” ir kt.] ir teikė pasiūlymus jų elektros tiekimo patikimumui ir energetinių resursų panaudojimo efektyvumui padidinti. Atkūrus Nepriklausomybę buvo vienas iš norminių dokumentų lietuvių kalba ruošimo aktyvių autorių. Jis yra “Elektros įrenginių įrengimo taisyklių” pirmo, antro, penkto šešto ir septinto skyrių, “Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys” ir “Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės” šeštojo skyriaus norminių dokumentų bendraautorius. P. Grėblikas yra 96 mokslinių darbų ir mokslo straipsnių autorius, Lenkijoje išleistos monografijos “Nekotorie problemy techniczne ekonommiczne projektirovania i eksploataciji elektroenergetycznych ukladow  zasilojacycli” bendraautorius.

P. Grėblikas, baigęs studijas, vedė pirmo kurso studentę, kuri nežiūrint gimusios dukros,  sekmingai baigė architektūros studijas KPI. Danguolė Grėblikienė yra žinoma architekė, tame tarpe jos ir kitų Lietuvos architektų dėka Visaginui, kurį projektavo Leningrado (Sankt Peterburgo) architektai, suteiktas lietuviškas nacionalinis koloritas.

Petras ir Danguolė Grėblikai užaugo dvi dukras - architektė ir žurnalistė, turi keturis anūkus ir proanūkę. Anūkė baigusi architektūros studijas Lietuvoje ištekėjo už amerikiečio ir šiuo metu gyvena ir dirba JAV. Anūkas studijavo Anglijoje ir tapęs kompiuterių specialistu ten pat gyvena ir dirba. Antras anūkas baigė KPI elektros tinklų ir sistemų specialybę ir dirba užsienio firmoje Lietuvoje. Jauniausia anūkė yra abiturientė.

Šalia profesinės veiklos P. Grėblikui nesvetima buvo ir turisto kuprinė bei baidarė. Su šeima baidarėmis yra apiplaukę pietų ir rytų Lietuvos upes ir upelius bei ežerus, o naktinės žūkles metu teko ir ne vieną vėžį iš vandens už uodegos ištraukti. Kaip ūkininko vaikui jam, kaip ir prof. Kaulakui, nesvetimi buvo darbai sode.

P. Grėblikas mirė 2019 m. liepos 22 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinynių kolumbariume,

Parengė A. Bačauskas, pagal P. Grėbliko pasakojimus.

Variantas VIII tomui

PETRAS ZIGMAS GRĖBLIKAS gimė Rudaminos miestelyje Lazdijų rajone 1928 m. rugpjūčio 9 d. . Petro Grėbliko tėvas gimęs Anglijoje lietuvių išeivių šeimoje. Motina kilusi iš pasiturinčių ūkininkų šeimos. Grėblikų šeimoje augo šeši vaikai.

Petras 1947 m. baigė Lazdijų gimnaziją ir įstojo į Kauno universitetą (nuo 1950 m. - Kauno politechnikos institutas), pasirinkdamas elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybę. Baigęs studijas 1952 m. pradėjo savo veiklą Lietuvos mokslų akademijos Technikos (vėliau pervadinto į Elektrotechnikos) institute mokslinio bendradarbio pareigose. Dirbdamas instituto technikos laboratorijoje daug darbo ir energijos įdėjo ruošiant Lietuvos elektrifikavimo raidos planus, tyrė mažųjų Lietuvos elektrinių darbo efektyvumą ir teikė pasiūlymus jų darbui pagerinti. Dalyvavo parenkant atominės elektrinės statybai tinkamą vietą Lietuvoje. Dirbdamas antraeilėse pareigose Lietuvos žemės ūkio projektavimo institute, projektavo skirstomuosius tinklus, taip pat ruošė gyvenviečių bei gamybinių sektorių elektrifikavimo projektus. Kartu su bendraautoriais 1961 m.išleido pirmą knygą lietuvių kalba žemės ūkio elektrifikavimo klausimais “Žemės ūkio elektrifikavimas". 1964 m. KPI apgynė disertaciją “Žemės ūkio elektros tinklų pralaidumo padidinimo tyrimas”. Tai buvo pirmoji pokario Lietuvoje apginta disertacija elektros tinklų ir sistemų klausimais. 1965 m. Energetikos ir elektrotechnikos instituto darbuotojų L. Gudelio, M. Lasinsko ir P. Grėbliko paskelbtas darbas buvo reikšmingas atsirasti Kruonio HAE.

Nuo 1966 m. P. Grėblikas pradeda dirbti KPI elektros sistemų katedroje docento pareigose. Daug bendradarbiavo su Lietuvos pramonės įmonėmis ir teikė pasiūlymus jų elektros tiekimo patikimumui ir efektyvumui padidinti. Atkūrus Nepriklausomybę buvo vienas iš norminių dokumentų lietuvių kalba ruošimo aktyvių autorių. Jis yra “Elektros įrenginių įrengimo taisyklių” I, II, V, VI ir VII skyrių, “Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys” ir “Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės” VI skyriaus bendraautorius. P. Grėblikas yra 96 mokslinių darbų ir mokslo straipsnių autorius, Lenkijoje išleistos monografijos bendraautorius.

Petras ir Danguolė (architektė) Grėblikai užaugino dvi dukras - architektę ir žurnalistę, turi keturis anūkus ir proanūkę. Šalia profesinės veiklos P. Grėblikui nesvetima buvo ir turisto kuprinė bei baidarė. Su šeima baidarėmis yra apiplaukę Pietų ir Rytų Lietuvos upes ir upelius bei ežerus. P. Grėblikas mirė 2019 m. liepos 22 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinių kolumbariume,

Parengė A. Bačauskas pagal P. Grėbliko pasakojimus, red. Vyt. Miškinis