Leonas Urbonas

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Urbonas.jpg
LEONAS URBONAS gimė 1945.12.21 d. Kauno m. tarnautojų šeimoje. 1953 m. šeimai persikrausčius į Vilnių pradėjo mokytis Vilniaus 30-toje septynmetėje mokykloje ( Antano Vienuolio progimnazija). 1958 m. šeimai grįžus į Kauną mokslus tęsė pirmoje vidurinėje mokykloje (Kauno Aušros gimnazija). 1962 m. pradėjo dirbti Kauno Radijo gamykloje šaltkalviu – įrankininku. Ryšium su tuo perėjo mokytis į Kauno IV vidurinę vakarinę mokyklą, kurią baigė 1964 m. sidabro medaliu. Tais pačiais metais įstojo į Kauno Politechnikos institutą (Kauno Technologijos universitetas), kurį baigė 1969 m., įgydamas inžinieriaus – elektriko specialybę.

Nuo 1968 m. dirbo Energetikos tinklų mokslinio tyrimo ir projektavimo institute inžinieriumi, 1970-1979 - grupės vadovu, 1979-1981 - sektoriaus vadovu, 1981-1986 - projekto vadovu.1986-1990 -komandiruotas dirbo Vietname, buvo Vietnamo Šiaurės energetikos sistemos dispečerinio valdymo, informatikos ir ryšių bei centrinio dispečerinio punkto statybos tarybinių specialistų grupės vadovas. Jo vadovaujamas Vietnamo ir tarybinių specialistų kolektyvas 1990 m. pridavė į eksploataciją pirmąją Vietname elektros tinklų dispečerinio ir operatyvinio valdymo sistemą.

Grįžęs į Lietuvą tęsė darbą institute, nuo 1993 iki 2010 m. - instituto generalinis direktorius. Tai aukštos kvalifikacijos specialistas, visą gyvenimą paskyręs Lietuvos energetikai. 2001 m. institutas atliko 400 kV elektros linijos Kruonio HAE-Lenkija trasos parinkimo projektą, vėliau pagal instituto paruoštus projektus rekonstruotos 110 kV pastotės Kelmėje, Tauragėje, Švenčionėliuose, Eiguliuose, Vilniaus Šiaurinė, Kauno 330 kV, pastatyta Jakų 110 kV pastotė Klaipėdoje, Vilniaus Šiaurinė-Centrinė 110 kV kabelinė linija. Institute dirbo iki 2010 m.

Apdovanotas Lietuvos Vyriausybės padėka, Vietnamo Respublikos Vyriausybės Garbės raštais ir medaliu, Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

Su žmona Irena (g.1947 m.) išaugino sūnų Gytį (g. 1968 m.), sūnų Saulių (g. 1974 m.) ir dukrą Giedrę (g. 1984 m.).

Red. Vyt. Miškinis