Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė

1962 m. statant Lietuvos elektrinę ir numatant, kad ateityje bus statoma atominė jėgainė, pamažu brendo logiška idėja statyti galingą hidroakumuliacinę elektrinę, kuri reguliuotų energetinės sistemos darbą palaikydama energetinės sistemos įtampą ir dažnį, o įvykus avarijai sistemoje, savo manevringais įrengimais kompensuotų energijos deficitą.

1967 m., iš 23 išnagrinėtų variantų Nuolatinė energetikos ugdymo komisija parinko aikštelę Strėvos upės žiotyse prie Kauno marių. Šiam variantui Maskvos instituto „Hidroprojekt“ paruoštas technikinis projektas numatantis instaliuotą galią – 1600 MW, metinę el. energijos gamybą - 2,4 GWh su aštuoniais 200MW galingumo reversiniais hidroagregatais buvo patvirtintas 1978 m. ir tais pačiais metais buvo pradėta statyba. Pradžioje elektrinė buvo vadinama „Kaišiadorių HAE“ pagal administracinę teritorijos priklausomybę Kaišiadorių rajonui, vėliau pervadinta į „ Kruonio HAE“ pagal prie elektrinės esantį miestelį.

Elektrinės statybos pradžia ir jos eiga iki hidroagregatų paleidimo aprašyta knygose: „Lietuvos energetika“ antra dalis, „Kruonio HAE didybė ir vargai“, Stanislovo Danilos „Kruonio HAE radimosi trumpasis metraštis“, Algirdo Stumbro „Prisiminimai“, „ Lietuvos elrektrifikavimo istorija“ ir kt.

Statybai įgijus pilną tempą ir artėjant pirmųjų agregatų paleidimui prasidėjo pertvarkos periodas. Dramatišką įtaką elektrinės statybai turėjo 1988 – 1990 metų „žaliųjų“ judėjimas. Mitingai, įžeidžiantieji užrašai statybvietėje, trečio ir ketvirto agregatų darbo ratų iškrovimo Nemuno krantinėje prie Kauno HE blokavimas ir pan., sutrikdė normalią statybos eigą. Visuomenės spaudimo įtakoje pieš 1990 metus, jau pasiruošus pirmųjų dviejų hidroagregatų paleidimui , buvo nuspręsta vietoje pagal pirminį projektą numatytų 1600 MW apsiriboti 400 MW galingumu, Lietuvos vyriausybės prašymu žymiai sumažintas centralizuotas finansavimas. Suklaidintos visuomenės poveikis į elektrinės statybą padarė didėlę žalą šalies ekonomikai, bent keturiais metais uždelsė statybos pabaigimą.

Pagrindinės statybos datos :

1967 Hidroakumuliacinės elektrinės statybai Lietuvoje parinktas Kruonio aikštelės variantas
1974.12.31 Lietuvos vyriausios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos įsakymu Kaišiadorių (Kruonio) HAE užsakovo funkcijos pavestos Lietuvos VRE.
1978-04-04 patvirtintas techninis projektas – oficiali Kruonio HAE statybos pradžia.
1984.04.21 – į jėgainės pastato pamatus paklotas pirmasis kubinis metras betono.
1988 – 1990- aktyvus „žaliųjų“ judėjimas , padaręs milijoninių nuostolių ir nukėlęs HAE paleidimą
1989.04.28 LTSR MT prašymas TSRS Energetikos ministerijai apriboti elektrinės galią iki 400MW
1991.11,14 – užtvindytas reversinis kanalas.
1991.12.12 – Lietuvos Vyriausybė leido vykdyti ( tęsti) Kaišiadorių hidroakumuliacinės elektrinės statybos darbus
1992.02.18 - paleistas pirmasis agregatas.
1992-04-30d Lietuvos valstybinės energetikos sistemos įsakymu Nr.25 įsteigtas Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialas - Kaišiadorių HAE
1992.07.14 - užpildytas aukštutinio baseino pirmas lygis ( alt. 143 m.)
1992.08.05 - paleistas antras agregatas.
1994.08.03 - paleistas trečias agregatas.
1998.06.30 - paleistas ketvirtas agregatas.
2000.12.19 - baigta viršutinio baseino statyba iki projektinio 153,5 m. lygio
2004.06.21 – patvirtintas Kruonio HAE statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas

Techniniai parametrai :

Turbina – siurblys
Tipas : radialinė – ašinė
Darbo rato diametras - 6,3 m
Galingumas turbinos režime - 225 MW
Galingumas siurblio režime - 225 MW
Apsukos - 150 aps./min
Debitas turbinos režime - 226 m3/s
Debitas siurblio režime - 189 m3/s
Nominalus slėgis - 111,5 m
Gamintojas - Sankt-Peterburgo LMZ (Leningradskij metaličeskij zavod)

Generatorius – variklis

Tipas: sinchroninis – vertikalus
Galingumas - 248 MVA
Generatoriaus įtampa - 15,75 kV
Svoris - 1120 t.
Gamintojas - Charkovo „Elektrotiažmaš“

Aukštutinis baseinas Plotas - 303 ha Dambų ilgis - 6,3 km Baseino perimetras - 6,8 km Vandens lygis - max 153,5 m alt Vandens lygis - min 140,0 m alt Dugnas - 138 m alt Pilnas baseino tūris - 48 mln. m3 Naudingas baseino tūris - 41 mln. m3

Vandens priimtuvas Vientisas gelžbetoninis statinys su mašinų sale, kur įrengti avariniai ir remontiniai uždoriai. Ilgis - 127 m Plotis - 70 m Aukštis - 50 m

Vamzdynas Ilgis - 840 m Vidaus diametras - 7,5 m Išorės diametras - 8,4 m Polių skaičius - 2800 Polių diametras - 1,0 m Polių ilgis - 16 m

Reversinis kanalas Ilgis – 560 m Dugno plotis - 189 m Vandens paviršiaus plotis - 250 m Gylis - 10 m

HAE pastatas Gelžbetoninis – monolitinis. Ilgis - 240 m Plotis - 70 m Aukštis - 50 m

Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse. Kai energetinės sistemos apkrova maža ir yra daug pigios perteklinės energijos, KHAE agregatai, įjungti siurblio režimu, kelia vandenį iš Kauno marių į viršutinį baseiną, , esantį 100 m aukščiau marių vandens lygio. Esant viršutiniam baseinui pilnam, KHAE gali dirbti kaip įprasta hidroelektrinė tiekdama į energetinės sistemos 330kV tinklą iki 900 MW galią daugiau kaip 12 valandų, tuo būdu transformuodama pigesnę naktinę elektros energiją į brangesnę dieninę. Sisteminių avarijų prevencijai ir likvidavimui labai svarbu, kad KHAE agregatai užtikrina greitą rezervinę galią – visu savo pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti mažiau nei per 2 min. Todėl įprastinėmis sąlygomis dalis agregatų stovi rezerve, pasiruošę automatiškai leistis nuo sistemos priešavarinės automatikos ir operatyviai dengti galios deficitą . Tai ypač aktualu buvo dar dirbant Ignalinos AE, dėl jos reaktorių atsijungimų buvo 20 tokių automatikos poveikio atvejų ( žiūr. lent. ... .) Kita ne ką mažesnė pagal svarbą KHAE funkcija – sistemos momentinės apkrovos netolygumų lyginimas, įtampos ir dažnio reguliavimas. Dirbant sinchroninio kompensatoriaus režimu (vanduo iš turbinos darbinio rato kameros išspaustas), agregatai gali keisti reaktyviąją galią nuo – 120 MVAr iki + 200 MVAr, palaikydami reikiamą 330 kV tinklo įtampą.

Eksplotaciniai pastebėjimai

1.2 Elektros energijos gamyba ir elektros energijos sunaudojimas vandens pakėlimui 1992 – 1998 m. didėjo įvedant naujus agregatus. Vėliau kaitaliojosi pagal energetinės sistemos poreikį. 2009-2010 m. buvo ženkliai padidėjusi ryšium su, el. energijos eksportu į Baltarusijos respubliką.
2.2 Elektros energijos sąnaudos darbui sinchroninio kompensatoriaus režime, priklauso nuo energetinės sistemos būklės. Ryškus sąnaudų padidėjimas buvo 2010 m., uždarius paskutinį Ignalinos AE bloką, kurio generatoriai reguliuodavo sistemos įtampą.
2.3 Elektros energijos sąnaudos savoms reikmėms pastoviai mažėjo dėka įrengimų modernizavimo ir gamybinio proceso optimizavimo.
3. Naudingumo koeficientas pastoviai didėjo dėka įrengimų modernizavimo ir gamybinio proceso optimizavimo.
4. Agregatų paleidimų skaičius kito priklausomai nuo gamybos ir energetinės sistemos poreikių.
5. Dvidešimt automatinių agregatų paleidimų įvyko veikiant Ignalinos AE priešavarinei automatikai. ( Avariniai atsijungus reaktoriui).

Įrengimų patobulinimai

Baigus elektrinės statybą ir prasidėjus normaliai eksploatacijai, be planinių remontų vyko ir pastovus įrengimų tobulinimas atsižvelgiant į atsirandančias technines naujoves siekiant padidinti darbo patikimumą , pagerinti naudingumo koeficientą ir pašalinti įrengimų neatitikimus europiniams standartams:

  • 2004 m, Sankt Peterburgo institutas NPO CKTI ir Charkovo “Elektrotiažmaš“ gamykla su elektrinės personalu atliko hidroagregatų bandymus ir generatorių šiluminius bandymus. Remiantis bandymų rezultatais ir įvertinus sukauptą eksploatacinį patyrimą, hidroagregatų maksimalus galingumas padidintas nuo 205 MW Iki 225 MW. Elektrinės bendras galingumas padidėjo nuo 820 MW iki 900 MW.
  • 2005 m. sumontuotas 800 kW dyzelinis generatorius, elektrinė tapo savilaidė, be pašalinio energijos šaltinio ją galima paleisti po sisteminės avarijos ( vadinamas „blackstart“) ir patiekti reikiamą el.energiją sistemos atstatymui (kitų elektrinių paleidimui ).
  • 2002-2005 m. oriniai generatoriniai jungtuvai pakeisti į eledujinius.
  • 2003- 2006 m. sumontuoti hidroagregatų Nr. 1-4 prijungimo prie 330 kV tinklo eledujiniai jungtuvai , kurie nebuvo numatyti pirminiame projekte. Pagal pirminį projektą, kiekvienas agregatas buvo prijungtas prie 330 kV tinklo skyrikliais, todėl agregatams nedirbant, jų transformatoriai visą laiką įjungti į tinklą „tuščioje eigoje“, tuščios eigos nuostoliai (sąnaudos) apie 1 MW. Sumontavus jungtuvus, nedirbančių agregatų transformatoriai atjungiami. Padidėjo elektrinės darbo patikimumas ir ženkliai sumažėjo elektros energijos sąnaudos savoms reikmėms.
  • 2005-2007 m. įgyvendintas hidrostatinių būklės monitoringo automatizacijos projektas. Šis monitoringas ypatingai svarbus KHAE eksploatacijos aspektas įvertinant, kad 100 m. virš Kauno marių ( ir Kauno ) sukaupta 48,8 mln. m3 vandens. Kontrolei statiniuose sumontuota apie 1115 kontrolės ir matavimo prietaisų. Speciali 10 žmonių priežiūros grupė, reguliariai apeidavo (ir apvažiuodavo) visus prietaisus ir registruodavo jų parodymus. Automatizavus monitoringo sistemą, visi duomenys matomi realiame laike, padidėjo patikimumas, sumažėjo darbo sąnaudos.
  • 2006-2008 m. hidroagregatų N 1,2,3 analoginės žadinimo sistemos, o 2010-2013 visų hidroagregatų analoginės reguliavimo sistemos pakeistos skaitmeninėmis. (hidroagregatui N4 skaitmeninė žadinimo sistema įdiegta jau montuojant agregatą). Senosios sistemos netenkino IEC ir UPCT reikalavimų.
  • 2006 m. įvesti į eksploataciją nauji buitinių nuotekų biologinio valymo ir gamybinių nuotekų valymo įrenginiai. Pagerėjo vandens išvalymo kokybė ir sumažėjo eksploatacinės išlaidos
  • 2006 m. 8 bãrų, o 2008 m. 40 bãrų susidėvėję oro kompresoriai pakeisti naujais -ekonomiškesniais.

2007-2008 m. atlikta technologinių duomenų surinkimo ir valdymo sistemos SCADA ("Haris") renovacija 2008 m. įmonėje įrengta moderni fizinės apsaugos sistema: aptvertas aukštutinis baseinas, įdiegta elektroninė teritorijos perimetro apsaugos signalizacija, video apsaugos bei įėjimo kontrolės sistemos.

  • 2009 m. atlikta hidroagregatų termokontrolės sistemos modernizacija. Sumontuoti nauji valdikliai, atnaujinta monitoringo programinė įranga.
  • Atlikti blokinių transformatorių N 1,2,3,4 remontai, pakeičiant 330 kV įvadus.
  • Sumontuota blokinių transformatorių alyvos diagnostikos sistema "Hidran".
  • 2011 m. sumontuota didžiausia tuo metu Lietuvoje, 106 m2 saulės kolektorių sistema ūkinio vandens šildymui. Dėka jos per metus sutaupoma iki 70 MWh saviems elektrinės poreikiams sunaudojamos elektros energijos.
  • 2012-2014 . visų agregatų analoginės generatorių –transformatorių apsaugos pakeistos skaitmeninėmis.

Statybos bazės rekultivacija HAE statybai „Hidroprojektas“ buvo suprojektavęs galingą industrinę laikiną gamybos bazę , kas HAE statybos eigoje didėle dalimi buvo įvykdyta. Apie 90 ha plote buvo įrengti visų rūšių požeminiai tinklai, keliai, gamybiniai ir socialiniai- buitiniai pastatai. Pradėjus veikti elektrinei (keturiems agregatams) ir susilaikant nuo pilno projekto įgyvendinimo iškilo dilema: panaudoti statybinės bazės statinius kitoms reikmėms, ar nugriauti. 2002 m. , neradus racionalaus panaudojimo poreikių, nuspręsta statinius nugriauti. Buvo paruoštas rekultivacijos (demontavimo) projektas. Projektavimo stadijoje buvo atlikti visos teritorijos agrotechniniai tyrimai, nustatytas užterštumo lygis sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Pagal tyrimų rezultatus nuspręsta, ką ir kaip utilizuoti, kur dėti statybinį laužą ir kaip rekultivuoti 75 ha žemės sklypą. 2002 – 2007 m. atlikta statybinės bazės demontavimo ir ardymo darbai. Apie 120 ha laikinam naudojimui skirtos žemės buvo rekultivuota pagal visus ekologijos reikalavimus ir ją vėl galima naudoti bet kokiai ūkinei veiklai. Didžiausias utilizacijos efektas, griaunant statinius, buvo betono skaldos gamyba iš nearmuoto, ar mažai armuoto betono, kurios pagaminta apie 18 tūkst. m3 ir kuri buvo panaudota nutiesiant apie 12 km kelių HAE teritorijoje. Demontuoti įrengimai ir metalo konstrukcijos parduoti kaip metalo laužas. Buvusios statybinės bazės teritorijoje buvo nuspręsta vystyti Kruonio pramoninį parką. . Planuojama, kad pramoninio parko teritorijoje bus vystomi stambūs ir regionus aptarnaujantys duomenų centrai, aukštųjų technologijų, aukštos pridėtinės vertės gamybinio bei tiriamojo pobūdžio energetiniai ar kiti energijai imlūs investiciniai projektai. Tokio parko sukūrimo projektas 2010 m. spalio 20 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1495 buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Siekiant įrengti papildomą investicijoms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą į šį projektą buvo įtraukta ir „Lietuvos energijos gamyba“. Įgyvendinant pramoninio parko, išsidėsčiusio buvusios statybinės bazės teritorijoje projektą reikėjo rekonstruoti apie 5 km kelių, taip pat įrengti inžinerinę infrastruktūrą: vandentiekio su vandens gręžiniais ir lietaus vandens nuvedimo tinklus.Visi šie darbai baigti 2014 metų vasarį.

Ekologija

Parinkus hidroakumuliacinei elektrinei Kruonio aikštelės variantą, didėlis dėmesys buvo skiriamas Kauno marioms, kurios naujai elektrinei turėjo tarnauti žemutiniu baseinu. Projektuotojai ekologines ir hidrofizines Kauno marių problemas, siejamas su hidroakumuliacine elektrine, sprendė pasitelkę Vilniaus universiteto geografijos katedros mokslininkus, Mokslų akademijos Fizikinių – techninių problemų, chemijos, ekologijos, botanikos ir kitus institutus. Visa projekto ekologinė dalis buvo labai atidžiai išnagrinėta Lietuvos specialistų. Statybos teritorija ir Kauno marios buvo visapusiškai ištirtos, projekte įvertinti visų iki tol atliktų tyrimų ir stebėjimų duomenys – hidrofizikos, hidrochemijos, krantų persiformavimo ir kiti. Nacionalinės žinybos pretenzijų neturėjo ir projektą suderino.

Statybai vykstant, gamtosauginiai reikalavimai ir tyrimai nebuvo mažinami. Nežiūrit to, 1989 – 1990 m. valstybės pertvarkos metais ėmė reikštis įvairios visuomeninės organizacijos, norėjusios ekologiškai švarios, gražios Lietuvos.

Nežinodami ir dalinai nenorėdami žinoti kas padaryta ir daroma aplinkos apsaugos klausimais, visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys pasisakė prieš Kruonio HAE statybą. Ypač garsiai, lyg perkūnas iš giedro dangaus, „žalieji“ pradėjo šaukti: „Ekologinio pagrindimo nebuvo!“, „Ekologiškai kenksminga“, „Kas bus, kai paleis elektrinę?“ ir pan. 1989 m., artėjant elektrinės paleidimui ir susidūrus įvairioms nuomonėms visuomenėje dėl elektrinės įtakos Kauno marių ekologinėms sistemoms, nutarta sudaryti kompleksinę mokslo – tiriamųjų darbų programą, kuri apimtų visus rūpimus ekologinius klausimus. Per 10 metų buvo atlikti trys kompleksinių tyrimų ciklai:

1990 m. tyrimais nustatyta Kauno marių ekosistemų foninė būklė. 1993 m. ištirta gamtos kompleksų būklė, veikiant 2 elektrinės agregatams generatoriaus ir siurblio režimais. 1999 m. atlikti Kauno marių ir aukštutinio baseino regiono gamtos kompleksų tyrimai, veikiant 4 agregatams generatoriaus ir siurblio režimais. Programų sudaryme ir tyrimuose dalyvavo profesionaliausios respublikos institucijos: Lietuvos Mokslų akademijos Ekologijos institutas, Geografijos institutas, Botanikos institutas, Energetikos institutas, Matematikos institutas, Vilniaus universitetas, Lietuvos Žemės ūkio universitetas, Centrinė aplinkos tyrimų laboratorija, Vilniaus pedagoginis institutas. Pagal atliktų darbų ataskaitas išvada - dėl KHAE darbo neigiamos poveikio aplinkai ir gamtai nėra.

Personalo pokyčiai Metai 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Darb. Sk. 200 264 300 305 308 310 310 310 300 294

Metai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 Darb. Sk. 237 238 233 222 228 209 207 139 122 98

1992 – 1998 m., įvedant naujus agregatus, personalo skaičius didėjo, vėliau,1999 – 2014 m., modernizuojant įrengimus ir didinant paslaugų pirkimą rinkoje (fizinės apsaugos, patalpų ir teritorijos valymo, pagrindinės įrangos remonto ir priežiūros ir kt.), bei keičiantis Lietuvos energijos organizacinei struktūrai, personalo skaičius mažėjo. Vadovai: Spudulis Vaclovas Direktorius 1992.04.30 2009.01.23 Mekas Gintaris Direktorius 2009.01.23 2009.04.05 2010.05.03 2012.05.13 Lukočius Laimonas Direktorius 2009.04.06 2010.05.03 Barkus Stanislovas Vyr. inžinierius 1992.04.30 2006.03.15 Mekas Gintaris Technikos direktorius 2006.03.15 2009.01.22 2009.04.06 2010.05.02

Organizacinė struktūra: Nusprendus statyti elektrinę techninį projektą ruošė visasąjunginis projektavimo institutas Hidroprojekt, jo užsakovu pradžioje buvo TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos padalinys Glavniiprojekt. Projektavimo eigoje, vykdant ministerijos nurodymą, Vyriausios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos įsakymu Kaišiadorių (Kruonio) HAE užsakovo funkcijos 1974 metais pavestos Lietuvos VRE. Šio uždavinio vykdymui Lietuvos elektrinėje buvo sudaryta direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Spudulio vadovaujama specialistų grupė iš kurios palaipsniui išsivystė savarankiškas Kruonio HAE kolektyvas. Paleidus pirmą hidroagregatą 1992-04-30d Lietuvos valstybinės energetikos sistemos generalinio direktoriaus A.Mikužio. įsakymu Nr.25 buvo įsteigtas Lietuvos valstybinės energetikos sistemos filialas Kaišiadorių HAE, o 1992-09-24d. įsakymu Nr.59 Kaišiadorių HAE pavadinimas pakeistas į Kruonio HAE. 1995-12-04 valstybinę įmonę „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“ reorganizavus į specialios paskirties akcinę bendrovę „Lietuvos energija“.1996-02-06 įregistruota įmonės AB „Lietuvos energija“ filialas Kruonio HAE. 1998-11-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu HAE eksploatavimui ir tolesnių šios elektrinės statybos darbų organizavimui įsteigta AB „Lietuvos energija“ dukterinė bendrovė Kruonio HAE 2011.08.01 Lietuvos elektrinę sujungus su Lietuvos energija trys elektrinės, LEL, KHAE ir KHE tapo AB „Lietuvos energija“ departamentais su savo direktoriais. 2012.04.01 KHAE ir KHE sujungta į vieną – hidroelektrinių departamentą, direktorius J. Bartlingas 2013.01.01 visos 3 elektrinės (LEL, KHA ir KHE) sujungtos į vieną gamybos departamentą. Direktorius J. Bartlingas 2013.08.05 Lietuvos energija tapo „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Generalinis direktorius J. Bartlingas, visom 3 elektrinėm vadovauja Gamybos departamentas, direktorius D. Kucinas.

Perspektyva: KHAE 5-asis blokas

2010 m. Vyriausybės nutarimu, Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 m. planas papildytas nauja priemone – KHAE naujo 5-ojo hidroagregato įrengimu. Esami keturi hidroagregatai generatoriaus režime gali dirbti 190 – 225 MW diapazone, o siurblio režime, tik fiksuotu 225 MW galingumu, todėl jie negali lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalanso. Jų ciklo naudingo veiksmo koeficientas 72%. AB Lietuvos energija planuoja, kad penktasis bus 225 MW galios, lankstus, kintamo greičio (asinchroninis) hidroagregatas, kurio galią bus galima kaitalioti siurblio režimu - 110-225 MW, generatoriaus režimu – 55-225 MW. Ciklo naudingo veiksmo koeficientas 78%., t.y. 4% didesnis už esamų. Naujo agregato technologija parinkta pagal būsimas rinkos tendencijas: - Atsinaujinančių išteklių plėtra regione. Naujas KHAE agregatas suteiks galimybę lanksčiai realiu laiku sureguliuoti vėjo jėgainių gamybos disbalansą, kuris išaugs regiono valstybėms didinant atsinaujinančių išteklių dalį elektros gamyboje. - „NordBalt“ ir „Litpol Link“ jungčių atsiradimas. Kainų skirtumas aplinkinių šalių rinkose KHAE tam tikru periodu leis ekonomiškai naudingai panaudoti galias elektros prekybai, t. y. transformuojant naktinę elektros energiją į pikinę elektrą dienos metu. - Naujų gamybos pajėgumų plėtra regione. Atsirandant naujiems gamybos pajėgumams, pvz., Visagino atominei elektrinei, prognozuojama didesnė bazinė gamyba ir rezervų poreikis. Didžiąją dalį aktyviosios galios antrinio rezervo užtikrins būtent lankstūs KHAE agregatai. Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje pastatyti visi pirminiame projekte numatyti 1800 MW galingumui reikalingi hidrotechniniai statiniai. Ateityje, esant sistemos poreikiams, palyginti lengvai ir pigiai galima sumontuoti ne tik penktą, bet ir dar tris 225 -250 MW galingumo agregatus.