Anatolijus Ziablovas

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ziablov.jpg
ZIABLOVAS (Ziablov) Anatolijus gimė 1934 m. Novokuznecko m., Kemerovo sr., Rusijoje. Tėvas Gavrila buvo stalius, mama –namų šeimininkė. Pasibaigus II pasauliniam karui, šeima persikėlė į Lugos miestą, Leningrado sr.

Čia Anatolijus 1951 m. baigė 7 klases ir įstojo į Leningrado energetikos technikumą. Iš antro kurso buvo pašauktas j kariuomenę. Grįžęs 1958 m. baigė technikumą ir įgijo techniko šilumininko specialybę.

Pagal paskyrimą 1958 m. atvyko dirbti į Vilniaus 2-ąją termofikacinę elektrinę Katilų cecho pamainos viršininku. Elektrinėje tuo metu buvo tik garo katilai ir garo turbinos, vandens šildymo katilų dar nebuvo. Pagrindinis kuras buvo frezerinės durpės. Dar nebuvo 110 kV linijos iš Kauno, kuri vėliau elektrinę sujungė su Lietuvos energetikos sistema. Iš būsimo pramoninio rajono šalia elektrinės buvo tik Elektros suvirinimo aparatų gamykla.

1960 m. paskirtas Katilų cecho viršininko pavaduotoju, vėliau — Katilų ir turbinų cecho viršininko pavaduotoju. 1969 m. A. Ziablovas baigė Kauno politechnikos instituto Vilniaus vakarinį skyrių ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. 1977-2001 m. dirbo Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės Katilų ir turbinų cecho viršininku. Po 43 metų darbo elektrinėje 2001 m. išėjo į pensiją, gyvena Vilniuje.

„Elektrinėje buvo labai geras, nekonfliktinis kolektyvas. Ranka rankon ilgus metus teko dirbti su Turbinų cecho viršininkais Trofimovu, Taruliu, Katilų-Vadapalu, Elektros-Beniušiu, Jaraminu, Balčiūnu, Kasperavičiumi, Kuro-transporto-Selezniovu, Pševlucku, Centralizuoto remonto cecho viršininku Nemuniu, elektrinės vyriausiuoju inžinieriumi Sargaučiu.“ Taip charakterizavo savo kolegas turbūt ir todėl, kad pats buvo nekonfliktiškas, ramus, aukštos kultūros žmogus.

Anatolijui dirbant VTE-2 , be einamųjų darbų jam teko nuolat įsisavinti naujus techninius sprendimus: elektrinė išplėsta septyniais vandens šildymo katilais; norint atsisakyti durpių deginimo, rekonstruoti katilai mazuto, vėliau gamtinių dujų deginimui; rekonstruotos turbinos siekiant skirti daugiau garo vartotojams; augant miestui išvystyti garo ir termofikacinio vandens tinklai.

Su žmona Liubove (1937 m.) užaugino dukrą Eleną (1961), buhalterę, turi anūką ir du proanūkius.

Parengė Vyt. Miškinis