Algimantas Indriūnas

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Indriunas A.jpg

Algimantas Indriūnas gimė 1923 m. rugpjūčio 23 d. Kauno Universiteto profesoriaus Juozo Indriūno šeimoje. 1931 m. įstojo į pradinę mokyklą, o 1933 m. į Kauno ,,Aušros“ berniukų gimnaziją, kurią baigė 1941 m. Tais pat metais įstojo į Kauno Valstybinio universiteto Technikos fakultetą. 1943 m. vokiečiams uždarius Universitetą – dirbo Sūsio ir Ežerėlio durpynuose darbininku, bei ,,Durpių centre“ braižytoju. Po karo tęsė mokslus KVU Mechanikos fakultete. Nuo 1944 m. studijuodamas dirbo vyr. laborantu KVU Šiluminių variklių ir Teorinės mechanikos katedrose, kur vedė ir teorinės mechanikos disciplinos pratybas. 1950 m. balandžio 20 d. apgynęs diplominį projektą tema ,,Šiluminė jėgainė Gudeliuose“ (vadovas doc. N. Milenskis), šį institutą baigė su pagyrimu, įgijo pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus-mechaniko diplomą. Buvo paskirtas į Lietuvos TSR MA Fizikos-technikos MTI, kur nuo 1950 m. spalio mėn. iki 1953 m. spalio mėn., buvo šio instituto aspirantu. 1953 m. lapkričio mėn. liko šiame institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1955 m. balandžio mėn. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją tema: ,,Atidirbusio džiovyklos agento panaudojimas šiltam linų mirkymui“. 1956 m. gegužės 1 d. paskirtas minėto Fizikos-technikos instituto vyr. moksliniu bendradarbiu. 1957 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti LŽŪA Mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto Linininkystės mechanizavimo laboratorijos vedėju. 1958 m. rugsėjo 1 d. perėjo dirbti į KPI Mechanikos fakulteto Braižomosios geometrijos katedrą asistentu. 1959 m. gruodžio 1 d. – Braižomosios geometrijos katedros vyr. dėstytojas, o nuo 1961 m. gegužės 23 d. – ėjo docento pareigas. 1962 m. rotoprintu, kartu su doc. V. Sliesoriūnu, išleido 42 p. metodinius nurodymus ,,Braižomoji geometrija", o 1973 m. – 27 p., ,,Termodinamikos kursinio darbo užduotys ir metodiniai nurodymai“. 1962 m. vasario 1 d. perkeltas į naujai įkurtą KPI Hidrotechnikos fakulteto Šildymo ir vėdinimo katedrą. 1967 m. spalio 21 d. jam patvirtintas mokslinis docento vardas. Skaitė termodinamikos, šilumos mainų ir šiluminių variklių kursus KPI Santechnikos fakulteto šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės studentams. Buvo labai tolerantiškas, ramaus ir išlaikyto charakterio, draugiškas, mėgiamas bendradarbių ir studentų.

1973 m. birželio 20 d. apdovanotas Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos garbės raštu. Nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. kėlė kvalifikaciją Leningrado Inžinieriniame statybos institute. 1975 m. skaitė pranešimą ,,Šildymo prietaisų šiluminių bandymų stendas“ Technikos mokslų išvystymo respublikoje rezultatų panaudojimo konferencijoje, kuris atspausdintas jos Šilumos-dujų tiekimo ir vėdinimo sekcijos medžiagoje. 1978 m. kartu su vyr. dėstytoju V. Martinaičiu išleido 27 p. ,,Techninės termodinamikos ir šilumos mainų laboratoriniai darbai“ metodinius nurodymus rotoprintu, 1977 m. - ,,Techninės termodinamikos kursinio darbo“ 50 p. metodinius nurodymus. 1988 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į KPI Statybos katedrą. 1994 m. kovo 31 d. išėjo į pensiją.

Mirė 2013 m. rugpjūčio 23 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis