Alfonsas Jurskis

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jurskis.jpg
•ALFONSAS JURSKIS (1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytėje, Pumpėnų valsčius , Panevėžio r..– 1966 m. liepos 31 d. Filadelfijoje, JAV) – inžinierius –radiotechnikas, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, Kauno radijo stoties pirmasis viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas.

1902-1905 m. mokėsi Papilės pradžios mokykloje, 1912 m. baigė Mintaujos realinę gimnaziją. Mirus tėvui, tolimesniu sūnėno lavinimu rūpinosi dėdė kun. Petras Jurskis, Papilės klebonas. 1912–1916 m. mokėsi Peterburgo politechnikos institute, kur įgijo elektrotechnikos inžinieriaus ir jūrų laivyno radijo mechaniko specialybę. 1916–1919 m. tarnavo radistu ledlaužių laivyne, plaukiojo tarp Archangelsko, Murmansko ir Anglijos uostų. 1919 m. dirbo Anglijoje, Liverpulio radijo dirbtuvėse. 1919 m. lapkričio 7 d. grįžo į Lietuvą, įstojo į Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalioną. Tarnavo laisvai samdomu radijo inžinieriumi, organizavo Elektrotechnikos dirbtuves ir joms vadovavo. 1921–1923 m. ryšių kursuose dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus.

1923–1924 m. gilino žinias Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur įgijo inžinieriaus radioelektriko diplomą. Jo vadove buvo žymi fizikė, dukart Nobelio premijos laureatė profesorė Marija Sklodovska-Kiuri. Kurį laiką dirbo Eifelio bokšto radijo stotyje. 1924 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas į Aukštuosius karo technikos kursus. Čia vadovavo savo įsteigtai Radijo laboratorijai, dėstė radiotechniką, elektrotechniką, matematiką. Iki 1940 m. šias disciplinas dėstė ir Karo mokykloje. 1934 m. jam suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis.1926 m. Susisiekimo ministerijos pakviestas tvarkyti Radijo stoties. Užbaigė trejetą metų trukusią radijo stoties statybą. Stotis pradėjo veikti 1926 m. birželio 12 d. 1926–1930 m. Kauno radijo stoties viršininkas. Radijo tarybos sekretorius 1927-1929 m. Sparčiai plėtėsi radijo klausytojų ratas, 1926 m. buvo 323 abonentai, po ketverių metų – 16 000 abonentų. 1932 m. savaitraštyje „Bangos“ tvarkė skyrių „Radijas visiems“.

Nuo 1926 m. Lietuvos universiteto radiotechnikos lektorius, nuo 1940 m. docentas, Radijo katedros vedėjas. 1940–1944 m. Technologijos fakulteto prodekanas. Dėstė radiotechniką, radioakustiką, elektromagnetinį spinduliavimą. A. Jurskis žymus ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip inžinierius – praktikas. Nuo 1923 m. bandė įvairias radijo stotis. Apie 1927 m. vykdė originalius bandymus su katodiniu vamzdeliu, tyrinėjo galimybes perduoti vaizdą per atstumą. 1929 m. laboratorijoje nagrinėjo trumpųjų bangų sklidimą, tyrimų rezultatai buvo publikuojami.

1924 m. tampa „Société des amis de la TSF“ nariu. Vienas iš Lietuvos karių radijo mėgėjų draugijos ir Lietuvos radijo mėgėjų sąjungos steigėjų bei jos vadovas. Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius, Vytauto Didžiojo paminklo statybos Kaune komisijos narys, taip pat pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi.Nuo 1938 m. leidinio „Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939“ redakcinės komisijos pirmininkas. Parašė pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927 m.), kuriame pateikė daug konspektų bei patariamųjų santraukų studentams. Vėliau šią knygą papildė jo antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929 m.). Išspausdino apie 30 mokslinių ir eilę publicistinių straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“. Svarbesni iš jų: „Radiogoniometrijos praktika“, „Kreipiamoji radiotelegrafija ir radiogoniometrija“, „Akustika ir patalpų įgarsinimas“, „Mūsų galingoji radijo stotis“. Bendradarbiavo leidinyje „2000 metrų“.

1944 m. spalio 7 d. Jurskių šeima su trimis vaikais Liutaveru Kazimieru (g.1930.09.15), Snieguole Marija Ona (g.1932.08.05) ir Juozu Sauliumi (g.1940.01.13) pasitraukė į Vakarus. 1946–1948 m. gyveno Augsburge.A. Jurskis dirbo Aukštosios technikos mokyklos direktoriumi, skaitė paskaitas. 1949 m. išvyko į JAV. Nuo 1949 m. iki 1961 m. – Templio universiteto Technikos instituto elektronikos dalykų ir matematikos dėstytojas bei radijo instruktorius.Mėgo piešti, JAV baigė 3 metų neakivaizdinius dailės kursus.

Už ypatingus nuopelnus Lietuvai A. Jurskis 1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-ies metų sukakties medaliu. 1929 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas. 1989 m. liepos 29 d. A. Jurskio gimtinėje Akmenytės vienkiemyje po sodybos ąžuolu atidengtas stogastulpis (tautodailininkas Jonas Matulis). 1994 m. pažymint 100-ąsias gimimo metines, jo vaikai, pagerbdami tėvo atminimą, įsteigė kasmetinę A. Jurskio premiją, skiriamą pažangiam Kauno technologijos universiteto Radiotechnikos fakulteto studentui, kilusiam iš provincijos. 1996 m. pažymint 30-ąsias mirties metines, ant namo Aukštuosiuose Šančiuose (L. Ivinskio g. 38) jo vaikų lėšomis buvo atidengta atminimo lenta (architektas Jonas Lukšė). 2002 m. KTU Radioelektronikos fakultete atidaryta jo vardo auditorija, iškilmingai atidengtas inžinieriaus bareljefas (skulptorius Vladas Žuklys), įrengtas istorinių dokumentų stendas. 2012 m. vaikų Liutavero Jurskio ir Snieguolės Jurskytės-Akstinienės pastangomis Kaune išleista A. Jurskio dienoraščių knyga „Sudie. Tėvyne, priešo pavergtoji“.

2012.08.04 A. Jurskio ir jo žmonos Onos Tallat-Kelpšaitės Jurskienės (g.1895.04.23) palaikai perlaidoti Karūžiškės dvaro giminės kapinaitėse, Laukuvos parapijoje, Medvėgalio šlaite (Šilalės r.).

Paruošė Vyt. Miškinis