Albertas Nargėlas

Iš Energetika.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nargelas A.jpg

Albertas Nargėlas gimė 1935 m. kovo 14 d. Leliūnuose, Utenos apskrityje. Tėvai buvo ūkininkai, turėjo 8 ha žemės. Šeimoje augo 3 vaikai (du broliai ir sesuo). Albertas mokytis pradėjo 1941 m. Leliūnų pradinėje mokykloje, kuri vėliau buvo perorganizuota į progimnaziją. Ją baigęs 1948 m. toliau mokėsi Utenos I vidurinėje mokykloje. Ją baigė 1953 m. sidabro medaliu ir turėjo teisę stoti į aukštąją mokyklą be stojamųjų egzaminų. Mokykloje turėjo polinkį matematikai ir technikai. Nors Alberto abitūros egzamino rašinio apie P. Cvirkos „Brolybės sėkla“ ištraukas atspausdino rajono laikraštis, jis pasirinko Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto automatizavimo specialybę.

Rugsėjo pradžioje atvykęs mokytis į KPI sužinojo, kad jis paskirtas į elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybės grupę, nes automatizavimo specialybės nebuvo. Dėl to Albertas labai nepergyveno. 1958 m. A. Nargėlas baigė KPI, įgydamas elektros stočių, tinklų ir sistemų specialybės inžinieriaus elektriko diplomą su pagyrimu. Ryškesni Alberto prisiminimai iš studijų laikų. Pirmas jo „nuotykis“ - tai 1954 metais po egzaminų TSKP trumpojo kurso knygos sudeginimas su keliais draugais prie Nemuno, maždaug toje vietoje, kur dabar yra Kauno HE. Kitas – trumpalaikis apakimas, stovint KPI III rūmų valgykloje, matyt, dėl nepakankamo maitinimosi, apie kurį niekam tada nepasakojo. Neišdildo iš atminties ir tam tikras konfliktas su politinės ekonomikos dėstytoja, kai Albertas pareiškė, kad jos dėstomos teorijos niekam vertos, nes jis per atostogas buvo priverstas vogti kolūkio šieną, kad kaime gyvenanti motina galėtų išlaikyti karvę. Dėl to jam nieko neatsitiko, nes jau buvo „atlydžio“ laikai (1955 m.) ir dėstytoja buvo pakankamai padori.

Nuo pirmo kurso A. Nargėlas susidomėjo moksliniu darbu. Pradžioje studentišką mokslinį darbą dirbo fizikos katedroje (vadovavo asistentas E. Jaronis), vėliau – elektros sistemų katedroje. Jam įspūdį padarė dalyvavimas SMD konferencijose Taline 1955 m. ir Rygoje 1958 m.

Studijų metais A. Nargėlas padarė neblogą įspūdį katedros vedėjui doc. Leonui Kaulakiui ir vyr. dėstytojui Algirdui Augustaičiui - baigiamojo semestro metu jie jam pasiūlė diplominio projektavimo metu paruošti nuolatinės srovės elektros sistemos modelį. Jis sutiko ir tai padarė didelę įtaką tolimesnėje jo veikloje. Priešdiplominę praktiką A. Nargėlas atliko Rygos gamykloje, kuri gamino nuolatinės srovės modelius, ir Maskvos projektavimo institute „Teploelektroprojekt“. Rygoje jis susipažino su modelių gamybos technologija, Maskvoje – su modeliavimo metodais. Diplominį projektą padarė ir sėkmingai jį apgynė. Jo modelyje buvo numatyti naudoti elektroninius stabilizatorius, kurių neturėjo Rygoje gaminami modeliai. Toks modelis pasirodė labai reikalingas Lietuvos energetikos valdybai kuriamos Lietuvos energetikos sistemos darbui analizuoti. KPI elektros sistemų katedrą priėmė Lietuvos vyriausios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos (VGEEV) užsakymą pagaminti nuolatinės srovės elektros sistemos modelį, kuris vėliau buvo vadinamas nuolatinės srovės elektros sistemų analizatoriumi.

Kadangi elektros sistemų katedroje nebuvo laisvų etatų, katedros pastangomis A. Nargėlas buvo paskirtas į Petrašiūnų elektrinės laboratoriją, kad neišvažiuotų iš Kauno ir galėtų tęsti darbą prie modelio kūrimo. Elektrinėje elektros laboratorijoje dirbdamas A. Nargėlas dienomis prižiūrėjo relinės apsaugos ir automatikos įtaisus, o vakarais eidavo į katedrą dirbi prie modelio kūrimo. Darbas elektrinėje jam patiko, nes galėjo pritaikyti tai, ko mokėsi institute, tačiau labiau traukė tiriamasis darbas. Todėl 1960 m. jis įstojo į aspirantūrą KPI ir tęsė darbus prie elektros sistemos modelio kūrimo, pradėtus diplominio projektavimo metu. Doc. L. Kaulakiui pritariant A. Nargėlas pasisiūlė sukurti specialų automatinį skaitmeninį matavimo prietaisą elektros sistemų modeliams ir jo veikimą pagrindžiančią teoriją, būtiną disertacijai. Prie nuolatinės srovės elektros sistemų analizatorių kūrimo A. Nargėlas dirbo virš 20 metų. Tai buvo, jo nuomone, kaip mokslo žmogaus ir dėstytojo, tolimesnė karjera.

Darbo pradžia nebuvo lengva, modelio kūrimas vyko vangiai, daug ko stigo. Dėl to aspirantūros A. Nargėlas laiku nebaigė. 1963 m. jis buvo paskirtas KPI mokslinių tyrimo sektoriaus vyresniuoju inžinieriumi ir toliau dirbo elektros sistemų katedroje, kuriant nuolatinės srovės elektros sistemų modelius. Modeliai buvo gaminami katedros dirbtuvėse. Be darbo vadovo L. Kaulakio modelio kūrime, katedros vyr.dėstytojai A. Augustaitis rūpinosi jų panaudojimo metodika bei reikalingų komponentų tiekimu, M. Bortkevičius – konstrukciniu išpildymu, o A. Nargėlas buvo neoficialiu naujų idėjų generatoriumi ir prie modelių kūrimo dirbo virš 20 metų. Pirmasis nuolatinės srovės elektros sistemų modelis buvo pagamintas Lietuvos energetikos valdybai 1961 metais. Iš viso buvo sukurta 10 modelių, - paskutinis 1982 metais. Modeliai nuolat buvo tobulinami, siekiant nuolatine srove modeliuoti kintamos srovės grandines ir tuo pagrindu sukurti greitai veikiančias hibridines skaičiavimo mašinas elektros sistemų modeliavimui ir valdymui. Naujausi modeliavimo būdai buvo panaudoti paskutiniuose universaliuose modeliuose ir specializuotame Lietuvos elektros sistemos modelyje.

Katedros pagaminti nuolatinės srovės elektros sistemų analizatoriai buvo naudojami ne tik Lietuvoje, bet ir Magnitogorske, Minske, Maskvoje, Jaroslavlyje. Modelių pagrindiniai kūrėjai L. Kaulakis, A. Augustaitis, M. Bortkevičius ir A. Nargėlas buvo apdovanoti premijomis ir medaliais: 1964 m. - Visasąjunginės G. Kržyžanovskio mokslinės draugijos premija, 1967 m. - Lietuvos TSR valstybine premija, 1964 m. ir 1965 m. - SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos sidabro medaliais , 1971 m. - bronzos medaliais. Apie 1980 m. paaiškėjo, kad neregėtų tobulumų pasiekę kompiuteriai nepaliko vietos tokiems modeliams elektros sistemose, bet 1977 m. SSSR aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerijos nutarimu buvo numatyta KPI elektros sistemų katedros sukurto tipo modeliais, kaip mokymo priemone, aprūpinti visų SSSR aukštųjų technikos mokyklų elektros energetikos profilio katedras ir organizuoti šių modelių serijinę gamybą. Modelių tobulinimo darbas buvo pavestas KPI ir Maskvos energetikos instituto elektros sistemų katedroms. Tada KPI elektros sistemų katedros vedėjas jau buvo A. Nargėlas. Deja, kol tie daug žadantys paruošiamieji darbai buvo vykdomi, sugriuvo SSSR...

1965 m. A. Nargėlui buvo suteiktos vyresniojo dėstytojo pareigos ir jis savarankiškai pradėjo skaityti Elektros sistemų relinė apsauga ir automatika kursą, kurį laiko bėgyje šiek tiek pakitusiais pavadinimais, jis skaitė iki darbo pabaigos,- bakalaurams, magistrantams ir doktorantams. Tai buvo: Skaitmeniniai relinės apsaugos ir automatikos įtaisai, Eksperimentinis elektros sistemų tyrimas, Elektros sistemų valdymo technologijos. Jo pastangomis buvo modernizuota katedros Elektros sistemų automatikos laboratorija.

1966 m. A. Nargėlas apgynė mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1968 m. jam suteiktas pedagoginis docento vardas, o jis palaipsniui tapo prof. L. Kaulakio dešiniąja ranka. Norėdamas gauti butą A. Nargėlas kelis metus buvo Elektrotechnikos fakulteto profsąjungos pirmininku. Vėliau juo susidomėjo partinė organizacija. Partorgas V. Žalys ir dekanas S. Masiokas pasiūlė jam stoti į partiją (KPSS), nes tai garantuotų jam katedros vedėjo pareigas. L. Kaulakiui artėjo septyniasdešimt metų, o KPI vadovybė norėjo jį pakeisti. L. Kaulakis taip pat ne vieną kartą irgi patardavo nevengti stojimo į partiją, nes tai būtinybė gintis nuo atvažiuojančių iš Rusijos dėstytojų. 1972 m. A. Nargėlas parašė pareiškimą stoti į KPSS, bet nebuvo klusniu partijos nariu. 1974 m. jis buvo išrinktas elektros sistemų katedros vedėju, katedrai vadovavo dvi kadencijas – iki 1984 m. Tuo laikotarpių Elektros sistemų katedroje žymiai padidėjo dėstytojų, padidėjo ir katedros studentų skaičius, atsirado daugiau laboratorijų. Deja, katedros patalpos Statybos rūmuose tam nelabai tiko. Lietuvos energetikai sparčiai augant, reikėjo daugiau specialistų. Prasidėjus Ignalinos AE statybai SSSR energetikos ir elektrifikacijos ministro pavaduotojas, katedros absolventas, J. Nekrašas 1977 m. pasiūlė statyti KPI Energetikos rūmus su energetikų parama. KPI rektorius prof. M. Martynaitis tokiam pasiūlymui pradžioje nenorėjo pritarti, nes baiminosi dėl lėtai vykusios lengvosios pramonės rūmų statybos finansavimo sutrikdymo. A. Nargėlo ir katedros absolventų, dirbančių VGEEV, patikinimu, kad Energetikos rūmų statybai reikalingos lėšos yra labai menkos, lyginant su Ignalinos AE bei kitomis energetikos statybomis Lietuvoje, KPI rektorius leido rengti Energetikos rūmų projektą. Kauno miestų statybos projektavimo institutas su A. Nargėlo ir G. Gimbučio (šiluminės energetikos katedros vedėjas) pastangomis rūmų projektą parengė, KPI Elektrotechnikos fakultetas buvo pavadintas Energetikos fakultetu, VGEEG skyrė lėšas rūmų statybos vietai paruošti. Deja, per tą laiką sugriuvo SSSR, Lietuva atstatė Nepriklausomybę, bet naujai Kauno savivaldybei nebetiko parinkta rūmų statybos vieta...

Elektros sistemų katedros mokslinei veiklai reikšmingą įtaką turėjo Lietuvos elektros sistemos problemos. Kai Lietuvos elektrines susijungė elektros tinklais, katedros sukurti modeliai padėjo spręsti tas problemas. Daugėjant 110-330 kV elektros linijų kilo gedimų vietų jose nustatymo problemų. Jau 1968 m. katedroje buvo pradėti darbai tokioms problemoms spręsti. Vadovaujant A. Nargėlui buvo sukurti skaitmeniniai avarinių elektros linijų parametrų fiksavimo prietaisai, kurie buvo pripažinti išradimais. 1974 m. A. Nargėlas su bendradarbiais buvo apdovanoti SSSR liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medaliais. Ta tema doc. A. Nargėlo vadovaujami disertacijas apgynė: Rimantas Deksnys - 1975 m. KPI, Linas Baranauskas, VGEEV laboratorijos viršininkas, - 1979 m. G. Kržyžanovskio energetikos institute Maskvoje. 1978 m. A. Nargėlo aspirantas Vaclovas Ažubalis, toliau tyrinėjęs naujus modeliavimo būdus, apgynė disertaciją Leningrado politechnikos institute.

A. Nargėlas, vienas ir su bendraautoriais, yra paskelbęs per 150 straipsnių elektros sistemų modeliavimo bei automatizavimo klausimais Lietuvos ir užsienio šalių (Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Azerbaidžano, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, Ispanijos) moksliniuose žurnaluose bei mokslinių darbų rinkiniuose, dalyvavo ir skaitė pranešimus elektros energetikos krypties konferencijose Maskvoje, Rygoje, Varšuvoje, Stokholme, Trondheime, Glivicėje, Aachene, 2002 metais su pranešimu dalyvavo tarptautinės automatinio valdymo federacijos pasauliniame kongrese Barselonoje.

A. Nargėlas nebuvo paklusniu KPSS nariu, bandydavo kai ką kritikuoti remdamasis, kaip jis teigė, „grynuoju Lenino mokslu“, todėl jau 1988 metų rugpjūtyje įsijungė į Sąjūdžio veiklą ir tie metai jam paliko gražiausius prisiminimus. Vėliau jis nestojo į jokias partijas, nedalyvavo valdžios kūrimo veikloje, manė, kad buvusiems KPSS nariams to nedera daryti. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę toliau vadovavo mokslo darbams, buvo įvairių komisijų, svarsčiusių Lietuvos energetikos strategijos ir plėtros problemas, dalyvavo ruošiant techninį dokumentaciją: elektros įrenginių įrengimo taisykles, automatinio generacijos valdymo ir priešavarinės automatikos reglamentus, vadovavo doktorantams. Šeši jo vadovaujami doktorantai disertacijas apgynė Nepriklausomos Lietuvos metais. 2003 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

A. Nargėlas pedagoginį darbą dirbo iki 2013 metų. Su studentais sutardavo gerai, egzaminuodamas vertindavo esminius dalykus, nesigilino į smulkmenas, buvo korektiškas, tačiau jiems nepataikavo, retkarčiais nevengdavo pareikšti vieną kitą griežtesnę pastabą. Mėgo klasikinę muziką, laisvalaikiu skaitymui pasirinkdamas knygas, pirmenybę teikė knygoms istorijos ir filosofijos klausimais. Būdamas pensininku A. Nargėlas pavasarį, vasarą ir rudenį daugiausia laiko praleisdavo savo kolektyviniame sode. Tur būt tai L. Kaulakio įtaka...

A. Nargėlas vedė 1960 metais Ireną Zitą Gudaitytę. Žmona Irena ilgus metus dirbo KPI (vėliau KTU) grafinių darbų katedroje dėstytoja, 2002 metais išėjo į pensiją. Albertas ir Irena užaugino sūnų Vaidą (gimęs 1966 m.), kuris baigęs KPI inžinieriumi programuotoju, dirba pagal specialybę, augina vaikaitę.

Albertas Nargėlas mirė staiga 2019 sausio 11 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinių kolumbariume.

Parengė A. Bačauskas

Nargelai ir Kaulakis .png I.ir A.Nargelai su L. Kaulakiu

Nargelas ir Kaulakis.png A. Nargėlas ir L. Kaulakis prie analizatoriaus

Nargelas sode.jpg A. Nargėlas savo sode

Nargelas grybauja.jpg A. Nargelas skaičiuoja grybus

. 

.